Parlamentas siūlomą vyriausybę vėl atmetė praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po rinkimų, nulėmusių šalyje politinę nežinomybę.
200 parlamentarų balsavo prieš S. Lofveno socialdemokratų – didžiausios partijos – ir kairiosios pakraipos žaliųjų mažumos koaliciją. Balsavusiųjų „už“ buvo 116.
Penktadienio balsavimas buvo jau antras iš keturių galimų. Jei taip baigsis ir ketvirtas balsavimas, parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas turės sušaukti naujus rinkimus.
Visi bandymai suformuoti vyriausybę buvo be populistinės nacionalistinės Švedijos demokratų partijos, gerai pasirodžiusios per rugsėjo 9-osios rinkimus. Tačiau nei centro kairės socialdemokratai, nei Nuosaikiosios partijos lyderis Ulfas Kristerssonas su centro dešinės partijų Aljansu nesugebėjo suformuoti vyriausybės, turinčios daugumą 349 vietų parlamente.
S. Lofveno kairiosios pakraipos blokas parlamente turi 144 vietas – tik viena daugiau negu Aljansas. Taigi, nė vienas iš blokų neturi 175 vietų daugumos.
Nė viena pusė nenori priimti Švedijos demokratų partijos, nusistačiusios prieš imigrantus, palaikymo. Ši partija, turinti Riksdage 62 vietas, dabar yra trečioji didžiausia parlamente.
Centro ir kraštutiniai dešinieji kartu nuvertė S. Lofveno ankstesnę administraciją, rugsėjį surengę balsavimą dėl nepasitikėjimo, bet premjeras liko laikinas vyriausybės vadovas.
S. Lofvenas inicijavo derybas tarp blokų, siekiant suformuoti mažumos vyriausybę, neformaliai remiamą Centro ir Liberalų partijų, iki šiol priklausiusių Aljansui.
Tačiau Centro partija anksčiau šią savaitę iš derybų pasitraukė, kilus nesutarimų dėl darbo rinkos įstatymų, tad S. Lofveno planai žlugo.
Švedijoje parlamento pirmininkas turi teisę keturis kartus suteikti įgaliojimus formuoti vyriausybę, su kuria turi sutikti parlamentas. Jeigu visus keturis kartus to padaryti nepavyksta, turi būti rengiami nauji rinkimai.
Penktadienį priimtas sprendimas atmesti pasiūlymą dėl S. Lofveno buvo antrasis toks bandymas. Lapkritį pirmasis tai mėgino padaryti U. Kristerssonas.
Parlamento pirmininkas A. Norlenas perspėjo, kad Švedija artėja prie naujų rinkimų.
„Dėl to apgailestauju ir darysiu viską, ką galiu, kad užkirsčiau tam kelią. Tačiau jeigu partijos pasirinks papildomus rinkimus užuot veikusios, kad suteiktų Švedijai naują vyriausybę, tuomet joms nekliudysiu“, – sakė jis.
A. Norlenas pridūrė, kad jau pradeda preliminarius pasiruošimus naujų rinkimų galimybei.
Parlamento pirmininkas sakė, kad ateinančios savaitės pradžioje nuspręs, kokie bus tolesni žingsniai šiame procese.
