Vienas iš didžiausių uostų, per kurį gabenti grūdai ir plienas, ištuštėjo, o vienų gyventojų patriotiškumas susiduria su augančiu kitų nepasitenkinimu.
Trečiame pagal svarbą Ukrainos uoste prieš 5 metus švartuodavosi po 27 laivus per savaitę. Pernai – 10. Dabar – tuščia.
Kol kas niekas iš 4 tūkst. darbininkų neatleisti, bet nerimas tvyro.
„Problemas iš tiesų pataria kiekviena šeima. Uosto darbuotojų šeimos, taip pat ir gatvėse, ir autobusuose. Skambučių sulaukiame. Žmonės rengiasi išvykti“, – sakė Mariupolio uosto darbininkų profsąjungos vadovas Olehas Husakas.
Rusija, nutiesusi tiltą į okupuotą Krymą, apribojo laivų aukštį. Tai atsiliepė tik Ukrainos uostams. Rusija nuo pavasario sustabdė šimtus laivų, neva ieško teroristų. Jų savininkai nebenori kęsti nuostolių.
„Nuo 10 iki 15 tūkst. dolerių – tiek per parą kainuoja prastova. Taigi 5–7 dienų prastova kainuoja nuo 50 iki 100 tūkst. dolerių“, – pasakojo Mariupolio uosto direktorius Oleksandras Olyjnikas.
Ukrainos pakrančių apsauga per menka, o ir Rusija turi teisę tikrinti laivus. Mat dvišalė sutartis, kurios Kijevas nesiryžta net ir dabar atsisakyti, prieš 15 metų nustatė, kad Azovo jūra nėra tarptautiniai vandenys, o bendri Rusijos ir Ukrainos vidaus vandenys.
„Mums tai – rimtas ekonominis smūgis iš Rusijos pusės. Manau, tai padaryta tikslingai – krovinių srautams strigdinti ir taip ekonomiškai priversti Ukrainą veikti taip, kaip nori V. Putinas“, – kalbėjo Mariupolio miesto tarybos narys Maksimas Borodinas.
Kaimyninis Berdiansko uostas irgi laukia blogų laikų. Kai pakraus gruodžio grūdų krovinius, sausiui, o ypač vasariui, sutarčių nebėra.
Rusijos leidimo patekti į abu Ukrainos uostus tebelaukia dešimtys laivų. Maskva tai švelnina blokadą Kerčės sąsiauryje, tai stiprina – tiek, kad Europos Sąjunga nepritartų Kijevo raginimams griežtinti sankcijas.
Ekonominė nežinomybė virsta ir politiniu nusivylimu. Dalis gyventojų nusiteikę patriotiškai, ragina valdžią griežčiau kovoti, o pasaulį – tvirčiau remti. Bet yra ir daug remiančių Rusiją.
Miestą tebevaldo nuverstojo Viktoro Janukovyčiaus rėmėjai, jie ragina Petro Porošenką nusileisti Maskvai. Kijevui tenka užrašais įtikinėti, kad Mariupolis – tai Ukraina.
Dalį gyventojų gąsdina nuolatiniai pranešimai, kad Rusija parengusi desantą – išsilaipinti ir užimti sausumos koridorių į Krymą.
Mariupolis šiame kare jau patyrė baisesnių atakų. Tik aktyvistai sako, kad miestas gali išgyventi netekęs rankos ar kojos, bet uostas yra jo širdis.