JAV vyriausybės uždarymas tampa ilgiausiu istorijoje, o D. Trumpas ir vėl apsimelavo

Šeštadienis – rekordinė, 22-oji, JAV vyriausybės uždarymo diena. Demokratai atsisakė patvirtinti 5,7 mlrd. JAV dolerių Donaldo Trumpo reikalavimą sienos projektui ir tai paralyžiavo Vašingtoną. Prezidentas netgi atsisakė pasirašyti biudžetą, skirtą su ginču nesusijusiems vyriausybės departamentams.

Anksčiau D.Trumpas grasino paskelbti nepaprastąją padėtį pasienyje, kad galėtų apeiti Kongresą ir pastatyti sieną Meksikos pasienyje be jo pritarimo bei gauti lė<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Anksčiau D.Trumpas grasino paskelbti nepaprastąją padėtį pasienyje, kad galėtų apeiti Kongresą ir pastatyti sieną Meksikos pasienyje be jo pritarimo bei gauti lė<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas sveikina prie sienos su Meksika dislokuotus karius.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas sveikina prie sienos su Meksika dislokuotus karius.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Artėjant migrantų karavanui, JAV prie sienos su Meksika dislokavo tūkstančius karių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Migrantai iš Pietų Amerikos per Meksiką mėgina patekti į JAV.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Migrantai iš Pietų Amerikos per Meksiką mėgina patekti į JAV.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Migrantai pasiekė Meksiką ir JAV skiriančią sieną.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Migrantai pasiekė Meksiką ir JAV skiriančią sieną.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Migrantai pasiekė Meksiką ir JAV skiriančią sieną.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Migrantai pasiekė Meksiką ir JAV skiriančią sieną.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Migrantų karavanas i<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Migrantų karavanas i<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Mirtis Meksikos ir JAV pasienyje per poros savaičių laikotarpį pasiglemžė dviejų vaikų iš Gvatemalos gyvybes.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Mirtis Meksikos ir JAV pasienyje per poros savaičių laikotarpį pasiglemžė dviejų vaikų iš Gvatemalos gyvybes.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Jan 12, 2019, 11:40 AM, atnaujinta Jan 12, 2019, 11:42 AM

Antradienį JAV prezidentas per televiziją kreipėsi į tautą ir dar sykį pakartojo, kad neketina atsitraukti ir reikalauja tvoros pasienyje su Meksika Statybai skirti 5,7 mlrd. dolerių (apie 5 mlrd. dolerių).

Baigiantis metams Amerikos spauda suskaičiavo, kiek kartų per 2018-uosius melavo jų prezidentas Donaldas Trumpas. Baltųjų rūmų šeimininkas netiesą kalbėjo 7,6 tūkst. – vidutiniškai 15 kartų per dieną.

Prasidėjus naujiems 2019 metams galingiausios pasaulio šalies vadovo įpročiai nesikeičia.

Pasakodamas apie humanitarinę krizę Meksikos pasienyje, narkotikų kontrabandą, nelegalių migrantų daromus nusikaltimus ir tai, kaip pasienio tvora išgelbėtų JAV nuo visų šių blogybių, D.Trumpas vėl prikalbėjo nebūtų dalykų.

Apie narkotikus

„Per mūsų pietinę sieną pumpuojami didžiuliai nelegalių narkotikų kiekiai, įskaitant metamfetaminą, heroiną, kokainą ir fentanilį. Kiekvieną savaitę 300 mūsų piliečių žūsta vien nuo heroino, kurio 90 procentų į šalį patenka per mūsų pietinę sieną“,– sakė D.Trumpas.

Iš tiesų dauguma narkotikų Jungtines Valstijas atgabenama per įrengtus pasienio kirtimo punktus, o ne atokius sienos kampelius.

Kovos su narkotikai agentūra teigia, kad „tik nedidelė dalis“ jų konfiskuojamo heroino į šalį patenkama ne per pasienio punktus. Tas pats pasakytina ir apie kitas nelegalių narkotikų rūšis.

2018-ųjų metų agentūros ataskaitoje nurodoma, kad nusikalstamos organizacijos tarptautiniam narkotikų gabenimui dažniausiai naudoja keleivinius automobilius ir sunkvežimius, kuriuose paslepia narkotikus ir tuomet bando kirsti Meksikos ir JAV sieną per tam skirtus pasienio postus. Čia visos transporto priemonės yra sustabdomos ir apžiūrimos pasienio pareigūnų.

Kontrabandininkai narkotikų gabenimui taip pat naudoja autobusus, krovininius traukinius ir tunelius. Ataskaitoje minimi ir kiti narkotikų gabenimo būdai, bet pasienio tvora jiems jokios įtakos neturėtų.

Apie pinigus tvorai

„Demokratai nefinansuos sienos saugumo“,– piktinosi JAV prezidentas.

Tačiau demokratai nesutinka tik skirti D. Trumpo reikalaujamų 5,7 mlrd. dolerių pasienio tvoros statybai.

Tą dieną, kai perėmė valdžią Atstovų rūmuose, Demokratų partija pritarė įstatymo projektui, pagal kurį sienos apsaugai, įskaitant ir fizinius barjerus, siūloma skirti 1,3 mlrd. dolerių (1,13 mlrd. eurų).

Demokratai Senate pernai metais patvirtino panašų finansavimą šiai sričiai.

Apskritai demokratai neprieštarauja ir pačios tvoros statyboms. Anksčiau jie ne kartą pritarė pasienio užkardų plėtimui. Pavyzdžiui, 2006 metais priėmus Apsauginių užtvarų aktą (angl. Secure Fence Act), pasienio ruožuose buvo įrengta apie 650 mylių (daugiau kaip 1 tūkst. km) fizinių barjerų.

Apie smurtą

„Bėgant metams tūkstančiai amerikiečių buvo brutaliai nužudyti tų, kurie nelegaliai pateko į mūsų šalį ir dar tūkstančiai gyvybių bus prarasta, jei nesiimsime jausmų dabar“,– įspėjo D.Tumpas.

Jo teiginius, kad nelegalūs imigrantai kelia ypatingą grėsmę visuomenės saugumui, paneigia daugelis tyrimų.

Priešingai: ne vienas socialinės srities mokslininkas ir netgi liberalių pažiūrų Cato instituto tyrėjai yra priėję išvadą, kad nelegalūs imigrantai yra linkę nusikalsti mažiau, negu oficialūs JAV piliečiai.

Žurnale „Kriminologija“ paskelbtame tyrime konstatuojama, kad „nelegali imigracija nelemia didesnio smurtinių nusikaltimų skaičiaus“.

Moksliniame darbe, kuriame nagrinėti 1990–2014 metų duomenys, teigiama, kad valstijos, kuriose gyvena daugiau nelegalių imigrantų, pasižymi statistiškai mažesniu nusikalstamumo lygiu.

Bafalo universiteto sociologijos profesorius Robertas Adelmanas 2017-aisias paskelbė studiją, kurioje analizavo 40 metų nusikalstamumo duomenis dviejuose šimtuose didmiesčių ir jų apylinkių ir nustatė, kad imigracija iš tiesų mažina nusikalstamumą.

Pavyzdžiui, Niujorke, kur gyvena daugiausiai nelegalių atvykėlių visose Jungtinėse Valstijose – apie pusė milijono, o iš viso gyvena apie 8,5 mln. žmonių, pernai buvo įvykdytos tik 289 žmogžudystės.

Naujas Kalifornijos Irvino universiteto sociologijos profesoriaus Rubeno Rumbauto ir bendradarbių tyrimas taip pat pažymėjo, kad kai 1990–2015 nelegalios imigracijos lygis labai išaugo, nusikalstamumas staigiai krito žemyn.

Apie humanitarinę krizę

„Šiandien kalbu su jumis, nes prie mūsų pietinės sienos auga humanitarinė ir saugumo krizė“,– sakė D.Trumpas.

Kad pasienyje vystosi humanitarinė krizė, ginčytis būtų išties sunku. Du vaikai iš Gvatemalos, 7 ir 8 metų, neseniai mirė jau patekę į JAV pareigūnų globą. D.Trumpo administracijos atsakas į tai – kuo griežtesnės saugumo priemonės, kad nė vienas jų net nepatektų į šalį ir verčiau liktų gyventi apverktinomis sąlygomis Meksikos sienos pusėje.

Tuo tarpu debatai dėl nacionalinio saugumo krizės pasienio zonoje – aštresni. Kaip ten bebūtų, D.Trumpas eskaluoja temą vis kartodamas jau ne kartą paneigtus teiginius, kad per Meksikos sieną į JAV atvyksta įtariami teroristai.

Nors pastaruoju metu nelegalių imigrantų ten išties padaugėjo, tai tik ketvirtadalis to, kiek jų atvykdavo 2000-aisiais: tada sieną nelegaliai kirto apie 1,6 mln. žmonių, o 2018-aisiais – apie 400 tūkst.

Apie tvoros naudą

„Šis barjeras absoliučiai būtinas sienos saugumui“,– užtikrino šalies vadovas.

Iš tiesų duomenys apie tvorų ir sienų efektyvumą prieštaringi ir nėra aišku , ar jos iš tiesų veikia atgrasant nelegalius migrantus nuo bandymo patekti į šalį.

Tarkime, pastačius pasienio prie San Diego (Kalifonojos valstija) ir El Paso (Teksaso valstija) mietų, ženkliai sumažėjo ten sieną kirsti bandančių nelegalių imigrantų, tačiau jų srautai nukrypo į kitas atokesnes ir rečiau patruliuojamas vietas, pvz. Arizoną.

Kai 2000 metais tvora buvo pastatyta pasienio zonoje Arizonos valstijoje, nelegalių sienos perėjimų per trejus sumažėjo 94 procentais. Bet tuo pačiu ten buvo ir sustiprintas pasienio pareigūnų patruliavimas, tad išmatuoti tvoros efektyvumą yra neįmanoma.

Apie nuostolius dėl nelegalų

„Amerika didžiuodamasi priima milijonus teisėtų imigrantų, kurie praturtina mūsų visuomenę ir prisideda prie mūsų tautos gerovės, bet visi amerikiečiai kenčia dėl nevaldomos nelegalios imigracijos. Tai išnaudoja viešuosius resursus ir smukdo darbo užmokestį“,– aiškino D.Trumpas.

Nors imigrantų srautas pastaruoju metu išties yra padidėjęs, iki tol buvusios ir papildomai įvestos apsaugos bei kontrolės priemonės tikrai neleistų šio proceso pavadinti „nevaldomu“.

O dėl nelegalų daromos žalos, 2016 metais paskelbta Nacionalinės mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijos plataus masto studija apskaičiavo, kad imigracijos poveikis JAV darbo rinkai per pastaruosius 10 metų buvo labai menkas. O ilgalaikiam ekonomikos augimui imigracijos – legalios ir nelegalios – poveikis yra teigiamas. 

Ilgiausias uždarymas JAV istorijoje

Dėl JAV vyriausybės uždarymo 800 tūkst. federalinių darbuotojų liko be atlyginimų, o tokia situacija susiklostė dėl Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ginčo su demokratais dėl sienos su Meksika statybos.

Šeštadienį bus rekordinė, 22-oji, JAV vyriausybės uždarymo diena. Demokratai atsisakė patvirtinti 5,7 mlrd. JAV dolerių D. Trumpo reikalavimą sienos projektui, ir tai paralyžiavo Vašingtoną. Prezidentas netgi atsisakė pasirašyti biudžetą, skirtą su ginču nesusijusiems vyriausybės departamentams.

Dėl šios priežasties tokie darbuotojai kaip FTB agentai, skrydžių vadovai ir muziejų darbuotojai penktadienį negavo darbo užmokesčio.

Dalinis vyriausybės uždarymas jau tapo ilgiausiu istorijoje. D. Trumpas penktadienį atsiėmė keletą ankstesnių grasinimų, kad paskelbs nepaprastąją padėtį ir bandys gauti lėšas be Kongreso patvirtinimo.

D. Trumpas apibūdino nepaprastosios padėties paskelbimą kaip „paprastą išeitį“ ir teigė, kad Kongresas turėjo prisiimti atsakomybę už 5,7 mlrd. JAV dolerių lėšų patvirtinimą.

Parengta pagal AP ir ELTA informaciją.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.