Opozicijos vadovas N. Guaido, anksčiau pasiskelbęs valstybės vadovu, šalyje vykstant smurtiniams antivyriausybiniams protestams, neteisėta vadina „uzurpatoriaus“ N. Maduro valdžią ir siekia suformuoti laikinąją vyriausybę, kuri veiktų iki naujų rinkimų.
Per socialinius tinklus išplatintame pareiškime jis pareiškė „pradedantis palaipsniui ir sklandžiai perimti mūsų respublikos aktyvų užsienyje kontrolę, siekdamas neleisti, kad... uzurpatorius ir jo gauja (palikdami postą) pamėgintų ištuštinti iždą“.
J. Guaido taip pat paragino venesueliečius trečiadienį prisijungti prie dviejų valandų streiko ir „pareikalauti, kad ginkluotosios pajėgos paremtų liaudį“. Pasak jo, šeštadienį taip pat planuojamas „didelis nacionalinis ir tarptautinis mitingas“, per kurį turėtų būti pripažinta parama opozicijai, išreikšta kelių Europos šalių, pareikalavusių naujų rinkimų Venesueloje.
Tokius pareiškimus J. Guaido padarė, nevyriausybinėms organizacijoms pranešus, kad praėjusią savaitę vykusių protestų aukų padaugėjo iki 35, ir apkaltinus vyriausybės saugumo pajėgas dar šešių „egzekucijų be teismo“ įvykdymu.
Tuo metu iš kelionės į Panamą grįžęs Popiežius Pranciškus pirmadienį pažėrė nuogąstavimų, kad didėjanti politinė krizė Venesueloje gali peraugti į „skerdynes“.
Baltieji rūmai savo ruožtu paragino Venesuelos kariuomenę „priimti taikų, demokratinį ir konstitucinį valdžios perdavimą“.
JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas Vašingtone bendraudamas su žurnalistais neatmetė galimybės, kad Jungtinės Valstijos, atsakydamos į krizę Venesueloje, gali panaudoti savo kariuomenę.
Hiperinfliacija
56 metų N. Maduro kol kas atsisako trauktis ir neseniai pareiškė turkų televizijai „CNN Turk“: „Niekas negali skelbti mums ultimatumų.“
2014 metais prasidėjusi ekonominė krizė, atvedusi iki hiperinfliacijos ir būtiniausių prekių stygiaus, privertė milijonus venesueliečių pabėgti iš šalies arba gyventi pusbadžiu.
N. Maduro pirmadienį 35 proc. devalvavo nacionalinę valiutą ir sulygino ją su JAV dolerio kursu juodojoje rinkoje, bet analitikai teigia, kad tokios priemonės tik „pablogins padėtį“.
Opozicijos kontroliuojamam Nacionaliniam Susirinkimui vadovaujantis 35 metų J. Guaido tvirtina, kad rinkimai, kuriuos N. Maduro laimėjo gegužę, buvo nesąžiningi, nes juos boikotavo opozicija. Daugelis pasaulio šalių taip pat laiko šį balsavimą farsu.
J. Guaido stojo į kovą su N. Maduro dėl valdžios praėjusį trečiadienį, pasiskelbęs „laikinuoju prezidentu“.
Jam paramą išreiškė Jungtinės Valstijos ir dešimtys Lotynų Amerikos valstybių, o jų pavyzdžiu žada pasekti Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Portugalija, Ispanija ir Nyderlandai, nebent iki vasario 3 dienos N. Maduro sušauktų rinkimus.
ES kol kas susilaikė nuo ultimatumų, bet pareiškė, kad Briuselis imsis „tolesnių veiksmų“ Venesuelos atžvilgiu, jei artimiausiomis dienomis šalyje nebus paskelbtas balsavimas.
Rusija, Kinija ir Turkija, taip pat kairuolių vadovaujamos Kuba, Bolivija ir Meksika toliau remia N. Maduro.
Siūlymas organizuoti derybas
Pirmadienį Amerikos Šalių Žmogaus Teisių Teismo (IACHR) pirmininkas Eduardo Ferreras paragino abiejų stovyklų lyderius susitikti naudojantis „taikiais kanalais“ ir pamėginti rasti būdą „atkurti institucinę demokratiją ir visišką žmogaus teisių laikymąsi“.
Venesuelos užsienio reikalų ministras Jorge Arreaza sakė, kad Meksika ir Urugvajus ketina kreiptis į Jungtines Tautas ir pasisiūlyti organizuoti derybas šiai politinei krizei išspręsti.
Otava savo ruožtu nurodė vasario 4-ąją surengsianti Limos grupės, kuriai priklauso 13 Lotynų Amerikos valstybių ir Kanada, „skubų susitikimą“, siekiant „aptarti priemones, kurių galime imtis Juanui Guaido ir Venesuelos žmonėms paremti“.
Tuo metu Venesuelos žmogaus teisių švietimo veiksmų programos direktorius Rafaelis Uzcategui apkaltino policijos specialiųjų pajėgų dalinį FAES įvykdžius aštuonias neteismines egzekucijas po praeitą savaitę vykusių protestų. Pasak jo, per šiuos neramumus aukų buvo daugiau, negu manyta iš pradžių.
„Turime patvirtintą skaičių – su vardais, pavardėmis, vietomis ir galimais kaltininkais – protestų kontekste (nuo sausio 21-osios) nužudytų 35 žmonių“, – teigė R. Uzcategui.
Kita nevyriausybinė organizacija „Foro Penal“ nurodė, kad 850 žmonių, tarp jų – 77 nepilnamečiai, buvo sulaikyti.
Jungtinės Valstijos pagrasino „reikšmingu atsaku“, jeigu prieš amerikiečių diplomatus, J. Guaido arba opozicijos kontroliuojamą Nacionalinį Susirinkimą būtų panaudotas smurtas arba bauginimai.
Kariuomenės parama
Padrąsintas tarptautinio palaikymo J. Guaido siekia susilpninti kariuomenės paramą N. Maduro. Ginkluotosios pajėgos atliko svarbų vaidmenį, nuo 2013 metų padėdamos prezidentui išsilaikyti valdžioje.
Be kita ko, opozicijos lyderis žadėjo amnestiją perėjusiems į jo stovyklą ir masinius protestus prieš N. Maduro, kuriam vadovaujant šalį ištiko ekonomikos krachas ir aštri humanitarinė krizė, atvedusi prie maisto produktų ir vaistų stygiaus.
Venesuelos gynybos ministras Vladimiras Padrino pirmadienį atmetė amnestijos pasiūlymą kaip „apgaulę“ ir „manipuliavimo įrankį“. Jis tvirtino, kad „ne vienas ginkluotosiose pajėgose tuo netiki“.
Iki šiol kariškiai rėmė kairuolišką režimą, atėjusį į valdžią prieš 20 metų, kai šalies lyderiu tapo buvęs karininkas Hugo Chavezas.
Tačiau Venesuelos karinis atašė Vašingtone pulkininkas Jose Luisas Silva perėjo į J. Guaido šalininkų stovyklą, taip pat pripažino tremtyje gyvenantį opozicijos lyderį Carlos Vecchio naujuoju Venesuelos reikalų patikėtiniu Jungtinėse Valstijose.
Tuo metu Majamyje dirbanti Venesuelos konsulinės tarnybos pareigūnė Scarlet Salazar pirmadienį irgi pareiškė palaikanti J. Guaido.
