E. Macronas pastarosiomis savaitėmis atkovojo dalį prarasto populiarumo skirdamas daug dėmesio savo „didiesiems nacionaliniams debatams“ – virtinei renginių miestuose, surengtų siekiant slopinti lapkritį prasidėjusius „geltonųjų liemenių“ protestus.
Tačiau tikras išbandymas 41 metų prezidentui – imtis atsakomųjų veiksmų po šimtų pokalbių visoje šalyje ir daugiau kaip 700 tūkst. internete paskelbtų nuomonių.
E. Macronas patvirtino, kad svarsto galimybes sušaukti referendumą dėl kai kurių reikalavimų, išsikristalizavusių per šias viešas konsultacijas. Pranešama, kad referendumas galėtų įvykti tą pačią dieną kaip Europos Parlamento rinkimai – gegužės 26-ąją.
„Kažkuriuo metu man galiausiai gali tekti paklausti mūsų piliečių apie vieną ar kitą (dalyką)“, – sakė jis pirmadienį vakare Paryžiaus pietuose įvykusiame susitikime su jaunimu.
Pokario lyderis Charles'is de Gaulle'is – E. Macrono didvyris – yra dabartinės konstitucijos architektas. Jis referendumus laikė svarbia Prancūzijos valdymo dalimi veikiant sistemai, kai didžiausia valdžia sutelkiama prezidento rankose.
Ch. de Gaulle'is savo pozicijas įtvirtino laimėjęs tris referendumus, bet suklupo per ketvirtąjį 1969 metais, kai buvo pareikštas „Ne“ jo regionų ir Senato reformoms. Tai paskatino jį pasitraukti iš prezidento posto.
„Bandydamas išbristi iš krizės ryžtiesi statyti dvigubą sumą arba nieko... rizikuodamas įklimpti į dar didesnę krizę“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lilio universiteto teisės profesorius ir konstitucijos ekspertas Jeanas-Philippe'as Derosier.
Po Ch. de Gaulle'io dirbę Prancūzijos prezidentai nesiverždavo tartis su liaudimi: per tą laikotarpį įvyko tik penki referendumai. Praėjusį kartą – 2005 metais – pralaimėjimo šoką patyrė tuometis prezidentas Jacques'as Chiracas, rinkėjams atmetus naują Europos Sąjungos konstituciją.
Tiesioginė demokratija
Referendumas būtų E. Macrono pastangų užbaigti didžiausią jo metus ir aštuonis mėnesius trunkančio prezidentavimo krizę kulminacija.
Protestuotojai šalies kaimiškuosiuose rajonuose ir mažuose miesteliuose lapkričio viduryje pradėjo blokuoti žiedines sankryžas. Netrukus protestų judėjimas išaugo į maištą prieš E. Macroną su savaitiniais mitingais Paryžiuje ir kituose miestuose, reguliariai prasiveržiant smurtui.
Pirmoji prezidento reakcija buvo paskelbti apie 10 mlrd. eurų vertės mokesčių mažinimo ir kitų priemonių paketą mažai uždirbantiems žmonėms ir pensininkams.
Vėliau jis inicijavo „didžiuosius nacionalinius debatus“ ir pažadėjo, kad tai nuves prie realių pokyčių.
Kai kurių idėjų pateikimas referendumui galėtų padėti pastiprinti jo legitimumą ir numalšinti kritiką, kad jis negirdi paprastų rinkėjų rūpesčių.
„Vienas pagrindinių „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalykų yra įspūdis, jog daug kas Prancūzijoje mano, kad diskredituotas politinis elitas nepakankamai į juos atsižvelgia“, – AFP sakė Paryžiaus politikos studijų instituto ir Orleano universiteto istorijos profesorius Jeanas Garriguesas.
Rasti pusiausvyrą
Tačiau yra dvi potencialios problemos.
Kai kurie ministrai ir E. Macrono partijos parlamentarai nerimauja, kad rengiant referendumą tą pačią dieną kaip ir Europos rinkimus, kampanija būtų labai paini.
Tuo tarpu analitikai sako, kad E. Macronui taip pat reiktų rasti pusiausvyrą tarp prasmingų klausimų rinkėjams ir poreikio vengti „karštų“ temų, galinčių nulemti asmeninį pralaimėjimą.
„Paprastai žmonės pamiršta atsakyti į užduotą klausimą ir vietoje to atsako apie klausimą uždavusį žmogų, paversdami tai plebiscitu dėl to, ar jie remia prezidentą, ar ne“, – sakė J.-Ph. Derosier.
Pranešama, kad E. Macronas svarsto galimybes pateikti rinkėjams kelis pasiūlymus, kuriuos remia daug žmonių – pavyzdžiui, pasiūlymą mažinti parlamentarų skaičių ar įvesti kadencijų limitą politikams.
Kiti, tarp jų pagrindinės opozicinės Respublikonų partijos lyderis Laurent'as Wauquiez, siūlė referendumu išbandyti E. Macrono ekonomikos politiką, grindžiamą investicijų pritraukimu ir ir verslumo skatinimu.
„Geltonosios liemenės“ taip pat nori daugiau, įskaitant galimybę organizuoti Šveicarijos stiliaus piliečių inicijuojamus balsavimus nacionalinės svarbos klausimais.
E. Macronas, kuris savo rinkimų kampanijos metu propagavo liaudies demokratiją, neatrodo labai norintis eiti šiuo keliu.
„Netikiu referendumų rengimu kiekvieną dieną ir kiekviena tema“, – ketvirtadienį jaunimo grupei centriniame Sonos ir Luaros departamente sakė jis.
„Pažiūrėkit, kas nutiko Britanijoje“, – sakė prezidentas. Jo nuomone, Jungtinės Karalystės gyventojų daugumos balsavimas už „Brexit“ tapo demagogijos ir per didelio sudėtingų klausimų supaprastinimo pavyzdžiu.
