„Norvegijai reikia daugiau vaikų! Nemanau, kad kam nors turėčiau aiškinti, iš kur jie atsiranda“, – sakė šalies premjerė Erna Solberg, rašo „The Local“.
Nors jos komentaras buvo išsakytas su humoru, situacija – visai nejuokinga. Mat gerokai sumenkęs gimstamumas grasina sugriauti visą socialinę sistemą, kuria Šiaurės šalys taip didžiuojasi.
„Artėjančiais dešimtmečiais mūsų socialinės gerovės sistema susidurs su nemenkais iššūkiais, – problemą pripažino E.Solberg. – Bus pernelyg mažai jaunų žmonių, kuriems teks nešti sunkią gerovės valstybės naštą.“
Tai reiškia, kad bus daug mažiau darbingo amžiaus žmonių, kurie galės mokėti mokesčius, o jie finansuoja socialinę sistemą.
Beje, tai aktualu ir būsimiems tėvams, nes kentės ir išmokos, kurios skirtos vaikus auginančioms šeimoms.
Paskaičiuota, kad Norvegijoje, Suomijoje ir Islandijoje dar 2017 metais gimstamumas pasiekė rekordines žemumas – moteriai teko nuo 1,49 iki 1,71 vaiko.
„Visose Šiaurės šalyse gimstamumo rodiklis ėmė sparčiai kristi nuo 2008-ųjų finansų krizės, – pasakojo Oslo universiteto sociologė Trude Lappegard. – Dabar krizės nebėra, bet rodiklis toliau krinta.“
Šiaurės valstybėse rodikliai atskleidžia du dalykus: didelės šeimos tampa retenybe, o moterys daug vėliau susilaukia pirmojo vaiko.
Nėra vienos šių procesų priežasties, bet finansinis nestabilumas ir išaugusios būsto kainos yra vienos iš galimų.
Matydami prastėjančią situaciją suomiai gyventojus gimdyti skatina finansinėmis išmokomis kai kuriuose miestuose.
Pavyzdžiui, už kiekvieną vaiką Miehikelės mieste suteikiama 10 tūkst. eurų išmoka.
O Danijos gatvėse netgi pasirodė socialinė reklama, kurioje vyrai raginami anksčiau susilaukti vaikų, mat spermos kokybė vėliau tik prastėja.
