Po EŽTT išvadų Rusija sprendžia: pasilikti teismų sistemoje ar lėtai ją paralyžiuoti?

Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) žinomiausias šių dienų Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas laimėjo bylą prieš Rusiją. Ši valstybė dabar svarsto: pasilikti Europos teismų sistemoje ar ją lėtai paralyžiuoti?

Kremliui kritiką nuolat žeriantis A.Navalnas ilgai mynė teismų slenksčius, kol galiausiai išplėšė pergalę Strasbūre.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Kremliui kritiką nuolat žeriantis A.Navalnas ilgai mynė teismų slenksčius, kol galiausiai išplėšė pergalę Strasbūre.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Maskva

Feb 23, 2019, 7:36 PM

Didieji EŽTT rūmai patenkino Rusijos opozicijos lyderio skundą, kuriuo reikalauta pripažinti politiniu persekiojimu septynis jo suėmimus 2012–2014 m.

Skunde EŽTT 42-ejų A.Navalnas pareiškė, kad kiekvienu suėmimo atveju jį pristatydavo į policijos skyrių.

Ten jis vidutiniškai praleisdavo keletą valandų, kol buvo surašomas protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo.

Į skundus nereagavo

Paprastai A.Navalnui buvo inkriminuojamas nustatytos renginio organizavimo tvarkos pažeidimas arba teisėto policijos darbuotojų reikalavimo nevykdymas.

Du kartus A.Navalnas buvo suimtas, dėl 6 teisės pažeidimų jam buvo skiriama 1–30 tūkst. rublių (maždaug 13–400 eurų) bauda.

Bandymai apskųsti Rusijos teisme jam iškeltas bylas ir paskirtas bausmes buvo bergždi.

Strasbūro teismas savo sprendime pažymėjo, kad sulaikymai bei areštai buvo nukreipti politiniam pliuralizmui užgniaužti. Jie buvo vykdomi dėl neadekvačiai žiaurių įstatymų, susijusių su politiniais protestais.

Strasbūro teismas rekomendavo Rusijos valdžiai atkreipti dėmesį į pagrindinę piliečių teisę rengti taikius susibūrimus, užtikrinti tolerantiškumą nesankcionuotoms taikioms eitynėms.

Skyrė didesnę kompensaciją

EŽTT sprendimu A.Navalnas už administracinius sulaikymus ir suėmimus taip pat gaus kompensaciją iš Rusijos valdžios – 63 678 eurus. Tai kur kas daugiau, nei EŽTT anksčiau skirdavo Rusijos politiniams kaliniams, kurie už tokius pat prasižengimus atliko ir realią kalėjimo bausmę.

Pavyzdžiui, Vladimirui Akimenkovui, kuriam kalėjime ėmė silpti regėjimas, buvo priteista 10 tūkst. eurų kompensacija.

O netrukus EŽTT išnagrinės kito opozicijos lyderio Sergejaus Udalcovo skundą dėl jam paskelbto nuosprendžio.

Rusijoje laukiama, kokia jam bus priteista kompensacija. Juk S.Udalcovas buvo nuteistas 4,5 metų kalėjimo bausme ir ją atliko kolonijoje.

A.Navalnas ir jo šalininkai džiaugiasi, kad EŽTT pirmą kartą pripažino politinį A.Navalno areštų pobūdį.

EŽTT apskritai pažymėjo šiuolaikinių Rusijos įstatymų neadekvatumą masinių akcijų požiūriu.

„Tai – svarbiausias sprendimas ne tiktai pačiam politikui, bet ir visiems tiems, kurie išėję į mitingą visuomet rizikuoja būti už tai nubausti“, – teigė Maskvos politologai.

Vis dėlto laikraščio „Vedomosti“ redakciniame straipsnyje rašoma: „Naivu tikėtis, kad Rusijos valdžia pasinaudos Strasbūro rekomendacijomis ir liausis jėga vaikyti protesto demonstracijas arba visiškai sušvelnins įstatymus dėl mitingų, kuriuos 2012 metais sugriežtino baimindamasi masinių protestų.“

Bet išvados dėl A.Navalno bylos atveria kelią EŽTT sprendimams skirti vieną baudą po kitos dėl panašių atvejų.

Rusai jau užima antrą vietą pagal tokių skundų EŽTT skaičių. Bet Maskva iki šiol nelabai stengėsi sumažinti potencialių besiskundžiančiųjų skaičių.

Tik 2018 m. rugsėjį per protesto akcijas, nukreiptas prieš pensijų reformą, panaudojus jėgą buvo sulaikyti 1195 žmonės.

Pretekstai tokiems areštams tampa vis mažiau įtikinami, tai, beje, buvo pažymėta ir A.Navalno bylos nuosprendyje.

Lauks, kol nuskęs?

Iš šios situacijos, kaip mano Rusijos ekspertai, šalies valdžia turi dvi išeitis.

Pirmoji – demonstratyvus pasitraukimas iš europinės teisinės sistemos.

Kaip sako žinomas Maskvos politologas ir žmogaus teisių gynėjas Nikolajus Svanidzė, Maskva jau seniai stengiasi rasti kokį nors pretekstą, kad galėtų garsiai trinktelėti durimis ir išeiti.

Antrasis variantas – nesiimti jokių praktinių žingsnių ir tiesiog laukti, kol Europa nuskęs rusų skundų vandenyne. Apie tai kalba tarptautinės žmogaus teisių gynimo grupės „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas.

Rusija nuo 2017 metų vasaros nemoka visos apimties įnašų Europos Tarybai.

Dabar Rusija – pagrindinė skolininkė. Tai labai stipriai atsiliepia biudžetui, nes iš Rusijos gaunama labai daug skundų.

EŽTT rusų sekcija – didžiausia, ten daugiausia teisininkų, visi išlaikomi iš biudžeto. O Europos Tarybos biudžeto padėtis – arti katastrofinės“, – sakė P.Čikovas.

Viena Europos Tarybos biudžeto krizės pasekmių buvo EŽTT aparato sumažinimas, nors darbų apimtis ir toliau didėja.

Po kiekvieno EŽTT priimto nutarimo, pripažįstančio kokią nors Rusijos problemą kaip prieštaraujančią Žmogaus teisių konvencijai, Strasbūro teisme auga pareiškėjų ir pareiškimų iš Rusijos skaičius. Todėl EŽTT jau dabar užverstas rusų bylomis.

Skundų daugėja, o teismo pajėgumai mažėja. Vadinasi, EŽTT artėja prie savo galimybių ribos.

Esant tokiai padėčiai Rusijos valdžia neskuba parengti įstatymų projektų, ką nors iš esmės keisti.

Tai patogu Kremliui, nes tokiu būdu galima paralyžiuoti teismo darbą.

Kad tokia perspektyva tenkina Kremlių, byloja ir reakcija į EŽTT skundą dėl A.Navalno.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad EŽTT sprendimui dėl A.Navalno nereikalingi Kremliaus komentarai, nes Vladimiras Putinas nesigilino į šią situaciją.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.