Antroje vietoje liko premjero Juri Ratas Centro partija, trečioje vietoje – kraštutiniai dešinieji.
Buvusios europarlamentarės Kajos Kallas vadovaujama Reformų partija surinko 28,8 proc. balsų, už Centro partiją balsavo 23 proc. rinkėjų, o kraštutiniai dešinieji EKRE surinko 17,8 proc. balsų.
K. Kallas sakė, kad partija sieks suformuoti vyriausybę, kurios valdymas bus paremtas „sveiku protu“.
„Dėkoju visiems, Reformų partija tapo labai tvirtą mandatą“, – sakė ji, kreipdamasi į partijos narius.
Per gana blankią priešrinkiminę kampaniją daugiausiai dėmesio buvo skiriama kasdienėms problemoms, tokioms kaip mokesčiai ir valstybės išlaidos, taip pat kalbėta apie įtampą dėl švietimo rusų kalba nemažai Estijoje gyvenančiai rusų bendruomenei ir kaimo bei miesto susiskaldymą.
Per pastaruosius 30 Estijos nepriklausomybės metų vyriausybėje rotavo arba netgi dirbo kartu dvi tradicinės varžovės – Centro ir Reformų partijos.
Abi partijos tvirtai remia Estijos narystę Europos Sąjungos ir NATO bei vykdė taupymo programas, leidusias išlaikyti nedideles valstybės išlaidas ir mažiausią skolos ir BVP santykį euro zonoje.
Centro partija žadėjo padidinti pensijas ir įvesti progresinius mokesčius, kad padidėtų valstybinės pajamos. Centro partiją jau seniai palaiko rusų mažuma, sudaranti maždaug ketvirtadalį 1,3 mln. Estijos gyventojų.
Tuo metu verslui palanki Reformų partija atmeta progresinių mokesčių sistemos idėją ir nori padidinti neapmokestinamą pajamų dydį ir sumažinti nedarbo draudimo įmokas, kad paskatintų darbo vietų kūrimą.
EKRE ragina surengti referendumą dėl „Estxit“ – Estijos išstojimo iš ES.