Menkai žinoma Josifo Stalino šeimos istorija: žudė ir savo giminaičius

1953 m. kovo 5 dieną mirė Josifas Stalinas, vadovavęs Sovietų Sąjungai beveik tris dešimtmečius. Su jo vardu siejama represijų istorija: sulaikymai, tremimai, žmonių nuteisimas be kaltės. Po daugeliu įsakų dėl sušaudymu – paties J.Stalino parašas.

 J.Stalino represijas patyrė ir jo giminaičiai. <br> Ria Novosti/Scanpix nuotr.
 J.Stalino represijas patyrė ir jo giminaičiai. <br> Ria Novosti/Scanpix nuotr.
 J.Stalino dukra žmona Nadežda ir dukra Svetlana. <br> TopFoto/Scanpix nuotr.
 J.Stalino dukra žmona Nadežda ir dukra Svetlana. <br> TopFoto/Scanpix nuotr.
 J.Stalina žmona Nadežda ir jų vaikai. <br> TopFoto/Scanpix nuotr.
 J.Stalina žmona Nadežda ir jų vaikai. <br> TopFoto/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 7, 2019, 10:06 AM, atnaujinta Mar 7, 2019, 10:08 AM

Iki šiol sunku rasti šeimą, kurios vienaip ar kitaip nepalietė J.Stalino represijos. Jo šeima – taip pat ne išimtis, rašo „Radio Svoboda“.

Svanidze šeima

Pirmoji J.Stalino žmona Jekaterija Svanidze kilusi iš gruzino dvarininko šeimos. Jos brolis Aleksandras mokėsi kartu J.Stalinu seminarijoje.

J.Stalinas ir J.Svanidze susituokė 1906 m. Po metų jiems gimė sūnus Jakovas. Jam nebuvo nė metų, kai J.Svanizde mirė. Berniuką vėliau augino motinos giminės.

J.Svanidze brolis Aleksandras ir jo žmona Marija daug metų buvo artimi J.Stalino draugai. A.Svanidze – buvęs bolševikas, dirbęs politinėse struktūrose. Jo žmona Marija – operos dainininkė.

Šeima ne nuolat lankydavosi J.Stalino namuose ir sodyboje. Jis taip pat lankydavosi jų namuose. Giminaičiai keisdavosi dovanomis. Apie šių susitikimų smulkmenas vėliau sužinota iš Marijos dienoraščių, kuruos ji rašė 1934-1937 metais.

Iš pradžių M.Svanidze dienoraštyje buvo daug mielų žodžių, skirtų J.Stalinui, pasakojimų apie jų bendras vakarienes ar keliones. Tačiau jau 1936-1937 m. dienoraštyje atsirado daug pykčio. Jis buvo skirtas žmonėms, neva išdavusiems Sovietų Sąjungą.

Paskutinį įrašą dienoraštyje M.Svanidze padarė 1937 m. rugpjūčio 7 dieną. Po kelių mėnesių jos vyras taip pat buvo apkaltintas Sovietų Sąjungos išdavimu.

Jo bylos tyrimas vyko iki 1940 m. A.Svanidze buvo apkaltintas šnipinėjimu Vokietijai ir nuteistas miriop. 1941 m. jis buvo sušaudytas. Tik 1956 m. jis buvo reabilituotas – pripažinta, kad vyras buvo nekaltas.

Kol vyko A.Svanidze teismas, NKVD pareigūnai iš pradžių suėmė jo žmoną Mariją, o vėliau ir seserį Maro. NKVD sprendimu jos abi sušaudytos 1942 m. kovo 3 dieną.

Alilujevų šeima

Antrosios J.Stalino žmonos Nadeždos tėvas buvo darbininkas Sergejus Alilujevas. J.Stalinas 1917 m. gyveno S.Alilujevo konspiraciniame bute. Ten pirmą kartą pamatė Nadeždą, kuriai tuo metu buvo vos 16 metų. Praėjus metams jiedu susituokė.

Nadežta J.Stalinui pagimdė sūnų Vasilijų ir dukrą Svetlaną, o 1932 m. nusižudė. Nadežda nebuvo vienintelė Alilujevų šeimos atžala. Jie dar turėjo sūnų Pavelą, kuris tarnavo Raudonojoje armijoje. Didžiojo teroro metu Pavelas kartu su kitais Raudonosios armijos karininkais kreipėsi į J.Staliną prašydami, kad šis nutrauktų represijas prieš armiją. Tačiau 1938 m. spalio 2 d. Pavelas buvo rastas negyvas savo kabinete. Oficialiai buvo teigiama, kad jam sustojo širdis, tačiau sklido gandai, kad jis buvo nunuodytas.

Pavelo žmoną Jevgeniją NKVD pareigūnai suėmė 1947 m. Ją apkaltino savo vyro nunuodijimu, nors nuo to įvykio buvo praėję jau devyneri metai. Jevgenija buvo pasiųsta į lagerį. Netrukus buvo suimtas ir jos antrasis vyras Nikolajus Moločnikovas. Abu jie išgyveno lageryje, o vėliau buvo reabilituoti.

Pavelo ir Jevgenijos dukra Kira Alilujeva, Mažojo teatro aktorė, taip pat atsidūrė lageryje. Ji buvo suimta 1948 m. sausį. Jauna moteris neištvėrė NKVD tardymų ir davė parodymus prieš savo giminaičius, tarp jų ir prieš savo tetą Aną Redens.

A.Redens suimta 1948 m. ir apkaltinta šnipinėjimu. Moteris praleido kelerius metus kalėjime, o iš jo išėjo turėdama psichinių ligų. Ji neatpažino savo sūnų, buvo viskam apatiška. 1964 m. ji mirė ligoninėje.

A.Redens vyras – lenkų bolševikas – buvo sušaudytas dar prieš 10 metų iki žmonos įkalinimo. Po mirties kaltinimai jiems taip pat buvo panaikinti.

Mylima dukra ir nemylimas sūnus

Svetlana Alilujeva, jaunesnioji ir mylimoji J.Stalino dukra, pirmą kartą ištekėjo dar būdama studentė 1944 m. Jos išrinktuoju tapo Grigorijus Morozovas – kvepalų įmonės komercijos direktoriaus sūnus ir Svetlanos brolio Vasilijaus klasės draugas.

Santuoka trūko trejus metus. S.Alilujeva vėliau rašė, kad jos pasirinkimu tėvas nebuvo patenkintas nuo pat pradžių, mat G.Morozovas buvo žydas. 1948 m. jo tėvas buvo suimtas, santuoka su I.Stalino dukra nutraukta, o G.Morozovui išduotas naujas pasas, kuriame nebuvo informacijos apie vedybas.

1957 m. S.Alilujeva ištekėjo antrą kartą. Šį kartą už Johno Svanidze – sūnaus tų pačių A.Svanidze ir M.Svanidze, kurie lankydavosi J.Stalino namuose.

1938 m. kai buvo suimti J.Svanidze tėvai, jo išsižadėjo beveik visa giminė. Apklausų metu NKVD reikalavo, kad tuo metu vos 11-metis J.Svanidze duotų parodymus prieš tėvą

Būdamas 16 metų, J.Svanidze atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje, po to penkeriems metams buvo pasiųstas į tremtį. Į Maskvą jis grįžo tik 1956 m. Tačiau jo santuoka su J.Stalino dukra ilgai netruko.

Ilgai netruko ir J.Stalino sūnaus Jakovo santuoka su baleto šokėja Julija Melcer. Jie susituokė 1938 m. Julija jam buvo jau trečia žmona, o jis jai – penktu vyru.

Po metų jiems gimė dukra Galina, o dvejų metų – 1941 m. – Jakovas pateko į nacių nelaisvę. Praėjus dvejiems metams jis mirė koncentracijos stovykloje.

Tais pačiais metais iš kalėjimo buvo paleista ir jo sutuoktinė J.Malcer. Moteris pusantrų metų praleido už grotų. S.Alilujeva rašė, kad suimti J.Malcer nurodė asmeniškai J.Stalinas. Esą dėl jos kaltės Jakovas ir pasidavė naciams.

Vasilijaus Stalino byla

Jauniausias J.Stalino sūnus tapo vieninteliu iš visos giminės, kuris represijas patyrė jau po J.Stalino mirties.

1953 m. kovo 26 dieną, praėjus trims savaitėms po J.Stalino mirties, Vasilijus tapo atsargos generolu-leitenantu. Tačiau jau po mėnesio jis buvo apkaltintas valstybės turto pasisavinimu ir sovietų valdžios šmeižimu. Jam buvo skirta aštuonerių metų kalėjimo bausmė. Tačiau į kalėjimą jis buvo pasiųstas ne savo, o Vasilijaus Vasiljevo vardu.

Jis buvo paleistas anksčiau, nei numatė skirta bausmė, 1960 m. Tačiau praėjus mažiau nei metams, V.Stalinas vėl buvo suimtas. Jis apkaltintas apsilankymu Kinijos ambasadoje ir sovietų valdžios šmeižimu ten. Teismo sprendimu J.Stalino sūnus buvo ištremtas į Kazanę, o 1962 m. mirė apsinuodijęs alkoholiu.

Tik 1999 m. Aukščiausiasis Rusijos teismas iš dalies reabilitavo V.Staliną.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.