Nauja sutrikimų banga krizės krečiamoje šalyje prasidėjo apie 19 val. 10 min. vietos (šeštadienį 1 val. 10 min. Lietuvos) laiku: be elektros liko sostinė ir Marakaibo, Valensijos, Marakajaus bei San Kristobalio miestai, nurodė socialinių tinklų vartotojai.
Šis didelis elektros tiekimo sutrikimas Venesueloje yra jau trečias kartas nuo kovo 7-osios. Tokie incidentai dar labiau blogina ekonomikos padėtį ir gyvenimo sąlygas šalyje, apimtoje didelės politinės priešpriešos tarp prezidento Nicolas Maduro ir opozicijos lyderio Juano Guaido.
N. Maduro dėl ankstesnių avarijų kaltino vyriausybės priešininkų sabotažą, bet ekspertai sako, kad į šią padėtį veikiau atvedė prasta šalies infrastrūktūros būklė, nulemta daug metų trukusios nepakankamos priežiūros, o ne išorinis kišimasis.
Anksčiau penktadienį Raudonasis Kryžius paskelbė po dviejų savaičių pradėsiantis Venesueloje nešališkai dalyti pagalbą. Organizacija atmeta grėsmę, kad toks žingsnis gali būti pripažintas politiniu kišimusi į N. Maduro ir J. Guaido kovą dėl valdžios.
Šioje naftos turtingoje Lotynų Amerikos šalyje vis labiau stinga maisto ir didėja sergamumas, blogėjant gyvenimo sąlygoms dėl gilėjančios ekonomikos ir politinės krizės.
„Pagal mūsų vertinimus, maždaug po 15 dienų būsime pasiruošę teikti pagalbą“, – sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijos vadovas Francesco Rocca.
Jungtinės Valstijos, kartu su maždaug 50 kitų šalių laikančios J. Guaido laikinuoju Venesuelos prezidentu, sveikino šį pranešimą kaip „realią galimybę“.
F. Rocca žurnalistams Karakase sakė, kad jo organizacija balandžio viduryje pradės dalyti pagalbos siuntas, įskaitant tonas maisto produktų ir medicinos priemonių, daugiausiai atsiųstų Jungtinių Valstijų. N. Maduro iki šiol nėra sutikęs, kad šios atsargos būtų įvežtos į šalį, tad jos jau kelias savaites sandėliuojamos prie sienos Kolumbijoje ir Brazilijoje.
Raudonasis Kryžius, siekiantis pirmiausiai suteikti pagalbą apie 650 tūkst. žmonių, veiks laikydamasis „nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomybės principų“, „nepriimdamas niekieno kišimosi“, pabrėžė F. Rocca.
Šis didelis elektros tiekimo sutrikimas Venesueloje yra jau trečias kartas nuo kovo 7-osios. Tokie incidentai dar labiau blogina ekonomikos padėtį ir gyvenimo sąlygas šalyje, apimtoje didelės politinės priešpriešos tarp prezidento Nicolas Maduro ir opozicijos lyderio Juano Guaido.
N. Maduro dėl ankstesnių avarijų kaltino vyriausybės priešininkų sabotažą, bet ekspertai sako, kad į šią padėtį veikiau atvedė prasta šalies infrastrūktūros būklė, nulemta daug metų trukusios nepakankamos priežiūros, o ne išorinis kišimasis.
Anksčiau penktadienį Raudonasis Kryžius paskelbė po dviejų savaičių pradėsiantis Venesueloje nešališkai dalyti pagalbą. Organizacija atmeta grėsmę, kad toks žingsnis gali būti pripažintas politiniu kišimusi į N. Maduro ir J. Guaido kovą dėl valdžios.
Šioje naftos turtingoje Lotynų Amerikos šalyje vis labiau stinga maisto ir didėja sergamumas, blogėjant gyvenimo sąlygoms dėl gilėjančios ekonomikos ir politinės krizės.
„Pagal mūsų vertinimus, maždaug po 15 dienų būsime pasiruošę teikti pagalbą“, – sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijos vadovas Francesco Rocca.
Jungtinės Valstijos, kartu su maždaug 50 kitų šalių laikančios J. Guaido laikinuoju Venesuelos prezidentu, sveikino šį pranešimą kaip „realią galimybę“.
F. Rocca žurnalistams Karakase sakė, kad jo organizacija balandžio viduryje pradės dalyti pagalbos siuntas, įskaitant tonas maisto produktų ir medicinos priemonių, daugiausiai atsiųstų Jungtinių Valstijų. N. Maduro iki šiol nėra sutikęs, kad šios atsargos būtų įvežtos į šalį, tad jos jau kelias savaites sandėliuojamos prie sienos Kolumbijoje ir Brazilijoje.
Raudonasis Kryžius, siekiantis pirmiausiai suteikti pagalbą apie 650 tūkst. žmonių, veiks laikydamasis „nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomybės principų“, „nepriimdamas niekieno kišimosi“, pabrėžė F. Rocca.
