Paslapčių viešintojo slapstymasis baigėsi

47 metų Julianas Assange’as drįso padaryti tai, ko iki jo nepadarė niekas kitas, – paviešino įslaptintą valstybių informaciją. Septynerius metus jis slėpėsi Ekvadoro ambasadoje, o šią savaitę buvo suimtas.

J.Assange’as dėl savo veiklos jau daug metų gyveno kaip įkaitas. Tačiau ketvirtadienį išvedamas iš Ekvadoro ambasados priešinosi jį sulaikiusiems britų pareigūnams – nenorėtų būti išsiųstas į JAV.<br>AP nuotr.
J.Assange’as dėl savo veiklos jau daug metų gyveno kaip įkaitas. Tačiau ketvirtadienį išvedamas iš Ekvadoro ambasados priešinosi jį sulaikiusiems britų pareigūnams – nenorėtų būti išsiųstas į JAV.<br>AP nuotr.
J.Assange’as visada domino spaudą – jo veikla buvo lyginama su žurnalistika.
J.Assange’as visada domino spaudą – jo veikla buvo lyginama su žurnalistika.
Ekvadoro ambasadoje J.Assange’as kelis kartus rengė spaudos konferenciją.
Ekvadoro ambasadoje J.Assange’as kelis kartus rengė spaudos konferenciją.
Protestuotojai mano, kad australo suėmimas – žodžio laisvės ribojimas.
Protestuotojai mano, kad australo suėmimas – žodžio laisvės ribojimas.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 13, 2019, 2:41 PM

Londono policijos pareigūnai ketvirtadienio rytą sulaikė J.Assange’ą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus.

Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė panaikinti jo turimą diplomatinio prieglobsčio statusą.

Ekvadoro išlaidos, susijusios su „WikiLeaks“ įkūrėjo J.Assange’o buvimu šalies ambasadoje Londone, viršijo 6 mln. dolerių (5,3 mln. eurų).

Didžiausia dalis lėšų – 5,8 mln. dolerių – buvo skirta J.Assange’o saugumui užtikrinti. Kiti pinigai – medicinos išlaidoms, maistui, drabužių valymui, teisinėms paslaugoms.

Dabar Ekvadoro ambasada – diplomatus J.Assange’as ne kartą kaltino jį šnipinėjus – nusimetė šią naštą.

Kol kas vienas iš paslaptis viešinusios platformos „WikiLeaks“ įkūrėjų lieka suimtas, o JAV paprašė Jungtinės Karalystės išduoti jį Amerikos teisėsaugai.

Tiesa, JAV prezidentas laikosi atokiau. Po „WikiLeaks“ įkūrėjo suėmimo Donaldas Trumpas pareiškė nieko nežinantis apie paslaptis viešinusį portalą: „Aš nieko nežinau apie „WikiLeaks“. Tai ne mano reikalas.“

Nuolat keitė namus

J.Assange’as gimė Taunsvilyje, Australijoje, 1971 metais.

Kaip vėliau pats pasakojo, pirmąjį kompiuterį jam padovanojo motina.

Kartu su savo motina ir patėviu J.Assange’as nuolatos keitė gyvenamąją vietą. Tai buvo neišvengiama, nes jo patėvis turėjo keliaujantį teatrą.

Australas gyveno daugiau nei trisdešimtyje miestų, lankė net 37 skirtingas mokyklas.

Pirmąkart nemalonumų su teisėsauga dėl įsilaužimo į duomenų bazes jis turėjo jau 1995 m.

Tuomet australas buvo teisiamas net už 25 nusikaltimus.

Tiesa, didesnių nemalonumų jam pavyko išvengti – J.Assange’ui buvo skirta kelių tūkstančių Australijos dolerių bauda.

Dar jis turėjo pasižadėti, kad daugiau nebandys įsilaužti į duomenų bazes. J.Assange’as pasižadėjo, tačiau, be abejo, pažadą vėliau sulaužė.

Spalvinga asmenybė

„WikiLeaks“ įkūrėją ir jo gyvenimą drąsiai galima pavadinti spalvingu.

Viena vertus, jis vadinamas genialiu programišiumi, kovotoju už tiesą, kiti jį laiko informaciniu teroristu, užmezgusiu itin gerus santykius su Rusija.

Portalą „WikiLeaks“, kurį pats vadino tiriamosios žurnalistikos organizacija, J.Assange’as įkūrė 2006 metais. Tuo metu jam buvo 35 metai.

Tačiau pasaulį „WikiLeaks“ sudrebino po ketverių metų – 2010-aisiais. Tuomet J.Assange’as nutekino pirmąją slaptąją informaciją apie JAV karus Irake ir Afganistane, taip pat galybę diplomatų pokalbių, kurie suerzino ne vieną aukšto rango politiką.

J.Assange’o paviešintuose pranešimuose buvo informacijos, sukėlusios tarptautinius nesutarimus. „WikiLeaks“ atskleidė, kad Amerikos diplomatai pranešė apie Saudo Arabijos karaliaus raginimus užpulti Iraną. Taip pat apie tai, kad Hillary Clinton ragino sekti JTO generalinį sekretorių Ban Ki-Mooną.

Po kelerių metų „WikiLeaks“ smogė JAV dar kartą.

Tąkart buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota, kaip amerikiečių kovinis sraigtasparnis „Apache“ Irake apšaudo ir nužudo 18 civilių gyventojų.

Tarp jų buvo ir du naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai. Nuo tada J.Assange’as tapo vienu svarbiausių Amerikos priešų.

Praėjus vos metams J.Assange’as buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, nes Švedija išplatino tarptautinį jo arešto orderį dėl išprievartavimo.

Pats australas neigė kaltinimus, kad viešėdamas Stokholme išprievartavo dvi moteris, ir kovojo, kad nebūtų išduotas Švedijai.

J.Assange’as labiausiai bijojo, kad Švedija išsiųs jį į Jungtines Valstijas, kur, kaip anksčiau teigė žiniasklaida, australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.

Todėl jis skubiai pasiprašė Ekvadoro politinio prieglobsčio. „WikiLeaks“ įkūrėjas nuo 2012 metų birželio glaudėsi Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur būtų apklaustas dėl 2010 metais jam pateiktų kaltinimų išžaginimu.

Šilti santykiai su rusais

J.Assange’as garsėjo ir savo šiltais santykiais su Rusija. Programišius ne kartą dalyvavo rusų propagandinėse laidose, kuriose buvo smarkiai kritikuojama Amerika ir liaupsinama Rusija.

Rusijos politikai ir žiniasklaida ypač aktyviai gynė programišių, vadino jį demokratijos ir laisvo žodžio gynėju.

Už tokias pagyras J.Assange’as neliko skolingas.

Jis ir komanda viešai teigė, kad Rusija, Nikaragva, Bolivija ir Ekvadoras yra didžiausios laisvės gynėjos.

Rusijos ir J.Assange’o „meilė“ kulminaciją pasiekė 2012 metais. Tada Kremliaus kontroliuojama propagandinė televizija „Russia Today“ pradėjo rodyti prieštaringai vertinamą pokalbių laidą „The World Tomorrow“, kurią vedė pats J.Assange’as.

Nuo tada, kai pats save savotiškai įkalino Ekvadoro ambasadoje, Rusija stojo į jo pusę.

O kai šią savaitę buvo pranešta apie jo suėmimą, Kremliaus žiniasklaida ėmė trimituoti apie žmogaus teisių pažeidimus, nusikaltimą prieš laisvąją spaudą.

Kolegų giriamas klajoklis

Prieš apsigyvendamas Ekvadoro ambasadoje J.Assange’as buvo pamėgęs klajoklišką gyvenimo būdą. Jis nuolat kraustydavosi ir vadovavo „WikiLeaks“ vis iš skirtingų vietų.

Australą pažįstantys žmonės apibūdina jį kaip itin įnikusį į darbą. Pasak „New Yorker“ žurnalistės Raffi Khatchadourian, kuri keletą savaičių praleido su juo rinkdama informaciją, J.Assange’as gali nemiegoti ištisą parą, mažai valgyti ir nuolatos sėdėti prie kompiuterio.

„Jis sukuria ypatingą atmosferą. Artimi jam žmonės noriai juo rūpinasi, padeda judėti į priekį. Sakyčiau, jo asmenybė – ypatinga“, – rašė R.Khatchadourian.

Danielis Schmittas, dirbantis „WikiLeaks“, J.Assange’ą apibūdina kaip „vieną iš nedaugelio žmonių, kurie tikrai rūpinasi teigiamomis reformomis šiame pasaulyje“.

Jo darbas jam esą taip rūpi, kad J.Assange’as pasiryžęs netgi rizikuoti suklysti, bet dėl to nenustos viešinti informacijos.

Dėl „WikiLeaks“ veiklos, kaip tikino pats J.Assange’as, ne kartą buvo grasinama ir jo šeimai – buvusiai žmonai Teresai ir sūnui Danieliui, kurio jie susilaukė, kai J.Assange’ui buvo vos 18 metų.

Su sutuoktine Teresa J.Assange’as išsiskyrė 1999-aisiais.

Dabar jo pirmagimiui Danieliui 30 metų. Neseniai jis savo „Twitter“ paskyroje tėvą vadino „nusikaltimų planuotoju, turinčiu politinę viziją“.

Beje, Danielis nėra vienintelis J.Assange’o vaikas.

Teigiama, kad iš viso jis turi keturias atžalas – kitos trys gimė iš trumpalaikių romanų keliaujant po pasaulį 2007–2010 metais.

Parengta pagal AP, BBC. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.