Estijos prezidentė tikisi, kad atnaujinta ambasada Maskvoje atgaivins dvišalius santykius

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ketvirtadienį išreiškė viltį, kad restauruota jos šalies ambasada Maskvoje įkvėps naujos gyvybės dvišaliams santykiams.

 Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ketvirtadienį išreiškė viltį, kad restauruota jos šalies ambasada Maskvoje įkvėps naujos gyvybės dvišaliams santykiams.<br> Sputnik/Scanpix nuotr.
 Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ketvirtadienį išreiškė viltį, kad restauruota jos šalies ambasada Maskvoje įkvėps naujos gyvybės dvišaliams santykiams.<br> Sputnik/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2019-04-18 16:58

„Šiandien atidariau Maskvoje restauruotą istorinį ambasados pastatą. Estijos ambasada Rusijoje šiame pastate buvo jau 1921 metais, kai ji buvo pirmoji Estijos... ir Europos diplomatinė atstovybė bolševikų Rusijoje“, – socialiniuose tinkluose parašė K. Kaljulaid po iškilmingos atidarymo ceremonijos.

„Tikiuosi, kad restauruotos ambasados atidarymas įkvėps naujos gyvybės ir Estijos, ir Rusijos santykiams, o mano buvimas čia yra ženklas, kad Estija pasirengusi bendrauti su kaimyne“, – pareiškė estų lyderė.

Pastarąjį kartą Estijos prezidentas su vizitu Rusijoje lankėsi 2011 metais. Tuo metu šiame poste dirbo Toomas Hendrikas Ilvesas. Jis Sankt Peterburge dalyvavo Šv. Jono liuteronų bažnyčios atšventinime.

Anksčiau ketvirtadienį K. Kaljulaid susitiko Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis pareiškė, kad oficialių santykių nebuvimas tarp kaimyninių šalių yra nenormali padėtis.

„Mes seniai nesimatėme. Aukščiausio lygio susitikimas buvo prieš 10 metų. Visai neseniai užsienyje pasimatėme tik probėgšmais. Kontaktų tarp oficialių asmenų, oficialiųjų tarnybų, tarp kaimynių nebuvimas – nenormali padėtis“, – sakė Kremliaus vadovas.

Jis pridūrė, kad dėl šio santykių atšalimo dvišalės prekybos tarp Rusijos ir Estijos apimtys sumažėjo daugiau kaip 50 procentų.

Savo ruožtu K. Kaljulaid pažymėjo, kad „su kaimynais reikia bendrauti“. „Netgi tuo atveju, jei tarp mūsų esama tam tikrų nesutarimų“, – nurodė ji.

Prieš derybas Estijos prezidentė sakė, kad aptars su V. Putinu ir geopolitinius klausimus, kadangi jos šalis yra kandidatė į JT Saugumo Tarybos nuolatines nares.

„Ir būdami kaimynai mes taip pat atsakome už to regiono, kur yra mūsų valstybės, aplinką. Geras bendradarbiavimo pavyzdys yra Peipaus ežero klausimai ir visi su pasienio regionais susiję dalykai“, – sakė K. Kaljulaid.

Estija prisideda prie Europos Sąjungos sankcijų, paskelbtų Maskvai dėl Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje.

Didelę rusakalbių mažumą turinti Estija su nerimu stebėjo, kaip 2014 metais Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus.

Nuo to laiko Estijoje buvo surengta daugybė NATO karinių mokymų, kuriais siekiama atgrasyti Maskvą nuo potencialios agresijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.