Šiame orlaivyje nebuvo avarinių išėjimų ant orlaivio sparnų, todėl vienintelė išeiti, kurią turėjo keleiviai, – gelbėtis per priekį.
Tyrėjai dabar aiškinasi katastrofos priežastis, tačiau akivaizdu, kad įtakos čia turėjo daugybė faktorių. Apie tai laidos „#lrytasTIESIOGIAI“ eteryje kalbėjo aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis.
– Kaip apskritai lėktuve galėjo susidaryti ekstremali situacija? Kodėl šį kartą nesuveikė saugumo sistema?
– Tai, kad į lėktuvą trenkia žaibas nėra retas atvejis. Statistiškai kiekvienas orlaivis kartą ar keletą kartų per metus patiria žaibo išlydį. Lėktuvai yra suprojektuoti taip, kad žaibas neturėtų sugadinti jokių sistemų. Jeigu taip ir nutiktų, tai negali baigtis tokiomis liūdnomis pasekmėmis.
– Kodėl lėktuvui nepavyko sėkmingai nusileisti, nors pilotas teigia, kad greitis buvo geras?
Iš ribotos informacijos, kurią turime, mes galim tą incidentą skirstyti į dvi dalis. Pirma, visa tai, kas vyko iki lėktuvui paliečiant žemė. Antra, kas vyko po to. Lėktuvas nusileido labai grubiai, dėl to greičiausiai lūžo šasi, ji prakiurdė bakus, dėl to pasipylė kuras, kuris paskui užsidegė.
Kas vyko tarp gedimo ir leidimosi yra sudėtinga atsakyti. Tai atsakys išsamus juodųjų dėžių tyrimas. Informacija apie žaibą galbūt turės kažkokios įtakos, bet taip yra modernioje aviacijoje, kad išlydis negali atvesti iki tokių pasekmių. Greičiausiai buvo virtinė nepalankiai susiklosčiusių įvykių.
Jeigu kalbame apie antrąją dalį, klausimas kokią kompanija turi avarinio gelbėjimosi įrangą ir procedūras. Tada galima diskutuoti ar išsigelbėję kelios dešimtys keleivių yra sėkmė, ar didžiulė nesėkmė ir reikia peržiūrėti visas procedūras.
– Kai lėktuvas taip kontaktuoja su žeme, kas toliau nutinka? Kontroliuojama ši situacija ar nelabai?
– Buvo neeilinis tūpimas, lėktuvas labai grubiai trenkėsi. Skrydis kiek matosi iš vaizdo medžiagos buvo kontroliuojamas, bet susidūrimas su žeme. Tai nėra normalus nusileidimas, tokiais atvejais kiekvieną kartą vyksta skirtingi dalykai.
Šiuo atveju viskas buvo skrydžio pradžioje. Lėktuvas patyrė techninę problemą ir leidosi pilnais arba apypilniais bakais. Daugybė tonų kuro buvo sparnuose, kuris išsiliejo ir viskas virto ugnies kamuoliu.
Kalbant apie evakavimosi procedūras, kai kurie dalykai bado akis. Žiūrint matyti, kad kai kurie keleiviai bėga nešini pakankamai nemažais lagaminais. To negali būti, jeigu būtų laikomasi avarinio gelbėjimo procedūrų. Negaliu pasakyti skaičiaus, bet hipotetiškai galima teigti, kad kiekvienas žmogus, kuris tuose filmukuose vilko lagaminą netiesiogiai atsakingas ir už kelis, kuriems nepavyko išsigelbėti.
Žmonės tokiose situacijose nesielgia racionaliai. Paruošti žmonės patiria sunkumų, o eilinis keleivis, mes patys žinom, kad vieni įdėmiau klauso saugos pranešimų, kiti ne. Kai lėktuvo salone kyla panika, sveikam protui vietos daug nelieka. Žmonės bando gelbėti ir save, ir savo turtą. Čia yra esminis dalykas, kokį apmokymą yra gavę orlaivio palydovai, kokias procedūras jie taiko ir užtikrina, kad neatsirastų spūstys ir žmonės neimtų lagaminų.
Kai nusileidžia avarinio nusileidimo trapai, reikia šokti ne iš tokio jau ir mažo aukščio. Keleivių yra visokių, ne visi yra sveiki ir sportiški, žmonės turi fobijų. Gali atsirasti spūstis, kilti panika, o kiekviena sekundė yra auksinė. Kiekviena užgaišta sekundė kažkam kainuoja gyvybę. Nuodingos dujos plinta greitai ir įkvėpus galima lengvai prarasti sąmonę. Pragaras tokiame orlaivyje yra ir tokios sekundės yra labai brangios.
– Vaizdo įraše matyti, kad lėktuvas nusileidęs dega, tačiau šalia jo nematyti ugniagesių brigados. Ar nėra įprasta praktika tai, kad, žinant kokiomis sąlygomis leisis lėktuvas, tos brigados jau turėtų būti ten?
Manau, kad šitas aspektas irgi bus nuodugniai ištirtas. Lėktuvas, kuris ketina atlikti avarinį tūpimą, pranešė apie tai. Pirmas dalykas, kas yra daroma, yra pakeliamos visos avarinės tarnybos. Šiuo atveju žinome, kad buvo problemų su radijo ryšiu ir tas pranešimas galėjo būti netikslus.
Neatmestina galimybė, kad oro uosto gelbėjimo tarnybų procedūros yra netobulos, nes faktai yra tokie – orlaivis dega, žmonės leidžiasi trapais, o pirmosios gaisrinės privažiuoja gerokai vėliau. Šioje vietoje akivaizdu, kad yra vietos, kur tobulėti, bet reikia įvertinti, kad oro uostas yra labai didelis ir tyrimas parodys, kiek buvo galimybių atvažiuoti 10 ar 20 sekundžių anksčiau.
– Kalbant apskritai apie orlaivį. Ar buvo kažkokių požymių, kad jis gali turėti saugumo ar sistemų spragų?
Paprastai orlaiviais, kurie turi žinomų spragų, niekas neskraido. Jeigu šitas orlaivis buvo sertifikuotas ir pripažintas tinkamu skraidyti, buvo manoma, kad paslėptų techninių ydų nėra. Bet reikia pastebėti, kad aviacijoje viskas yra sujungta į vieningą ekosistemą.
Pats orlaivis, jeigu yra padarytas be trūkumų, nieko nereiškia. Svarbu, kokias procedūras naudoja žmonės atliekantys techninę priežiūrą, įgula, kokius mokymus jie gauna. Viskas susijungia į vieningą sistemą ir jeigu tos sistemos dalys gražiai sąveikauja, tai galima sakyti, kad skrydžiai yra saugūs.
