„Iškilęs pavojus pačiai galimybei turėti gyventi tinkamą Žemę“, – E. Macronas sakė Paryžiuje susitikęs su minėtą atskaitą parengusios JT Tarpvyriausybinei biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platformos (IPBES) ekspertams.
Šiuo metu apie milijonui augalų ir gyvūnų rūšių yra iškilęs pavojus išnykti, o pokyčiai, sukelti dešimtmečius vykdyto grobuoniškos išteklių naudojimo ir miškų, vandenynų, dirvožemių ir oro taršos, visuomenei kelia ne mažesnę grėsmę negu klimato kaita, nustatė 450 ekspertų grupė.
„Biologinė įvairovė yra tokia pati svarbi tema kaip ir klimato pokyčiai, ir negalime laimėti šios kovos nesinaudodami visais svertais“, – sakė E. Macronas ir pristatė virtinę žaliųjų iniciatyvų.
Stiprindami pastangas mažinti maisto atliekų kiekį „privalome smarkiai pakeisti savo [veiklos] modelius, vis aktyviau kovodami su maisto švaistymu visur ekonomikoje“, ypač mokyklose, restoranuose ir mažmeninės prekybos tinkluose, pabrėžė prezidentas.
E. Macronas taip pat ragina keisti maisto gamybos metodus, nes dabartiniai „neatitinka sąmoningumo“, stebimo šiuo metu. Kaip pavyzdį jis pateikė pesticido glifosato naudojimą.
Prezidentas patvirtino Prancūzijos užsibrėžtą tikslą iki 2025 metų sumažinti cheminių pesticidų naudojimą 50 procentų.
E. Macronas sakė norįs iki 2022 metų padidinti jūrinių ir sausumos saugumo teritorijų plotą iki 30 proc. šalies teritorijos. Šiuo metu tokios teritorijos užima 20 proc. Prancūzijos.
Valstybės vadovas sakė planuojantis labiau priešintis žemės ūkio plotų užstatymui.
„Prašiau parengti ataskaitą, kad būtų nustatyti uždaviniai... žemės ūkio naudmenų, nualintų ankstesnio chemijos produktų naudojimo, reabilitacijai“, – nurodė jis.
E. Macronpas paskelbė, kad bus iš naujo įvertintos galimybės intensyvinti šių uždavinių įgyvendinimą mokesčių ir biudžeto paskatomis.
