M.Le Pen antradienį lankosi Estijoje, kur susitiks su bendraminčiais iš Estijos konservatyviosios liaudies partijos (EKRE), kuri užėmė trečiąją vietą kovą vykusiuose parlamento rinkimuose ir pakliuvo į valdančiąją koaliciją.
„Susitiksiu su EKRE lyderiais, su kuriais norime kurti frakciją Europos Parlamente – drauge su (Italijos kraštutinių dešiniųjų „Lygos“ lyderiu) Matteo Salvini, Austrijos laisvės partija ir mūsų draugais flamandais, danais ir suomiais“, – atvykusi į Talino oro uostą kalbėjo Prancūzijos ultradešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ vadovė.
Antradienį Taline vyksta Estijos, Suomijos, Danijos ir Prancūzijos dešiniųjų ir nacionalistinių politinių jėgų atstovų susitikimas. Visos šios jėgos priklauso naujajam Europos tautų ir nacijų aljansui, vienijančiam dešiniuosius populistus iš dešimties ES valstybių. Prieš Europos Parlamento rinkimus aljansui – pats darbymetis.
Ieško sąjungininkų svetur
Neoficialus aljanso lyderis yra Italijos vidaus reikalų ministras, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos „Lyga“ pirmininkas Matteo Salvini.
Gegužės 18 d. Milane jis surengs visos Europos dešiniųjų populistų susitikimą, kuris turėtų pademonstruoti jų vienybę prieš Europos Parlamento rinkimus, kurie žemyne vyks 23–26 dienomis.
O telkti bendraminčius ir ieškoti naujų sąjungininkų bando ir M.Le Pen, pirmadienį apsilankiusi Slovakijoje.
„Mes, dešiniojo sparno partijos, ilgai buvome izoliuotos Europoje, – kalbėjo M.Le Pen. – Dabar turime galimybę pakeisti Europą iš vidaus.“
Susiję straipsniai
Tačiau Estijoje Rusijai simpatizuojančios politikės laukia sudėtingas iššūkis, mat šios šalies vidaus reikalų ministro pareigas einantis EKRE lyderis Martas Helme yra atkaklus Kremliaus kritikas.
Pateisino Krymo aneksiją
M.Le Pen ne kartą yra paskelbusi Kremliaus politiką palaikančių pareiškimų. Ji, be kita ko, yra sakiusi, kad NATO misija turėtų būti kova su terorizmu bei islamizmu ir kad Rusija turėtų prisijungti prie šios Šiaurės Atlanto aljanso misijos.
„Kam subyrėjus SSRS reikalinga NATO? Tai svarbiausias klausimas. Kodėl gi nesuteikus Aljansui naujos misijos – kovos su terorizmu ir islamizmu?“ – sakė M.Le Pen interviu televizijai „CNews“.
„Dėl šios misijos Rusija turėtų įstoti į NATO“, – kalbėjo prancūzų politikė.
Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu M.Le Pen pareiškė, kad jis įkūnija „naują pasaulio matymą“.
„Jis įkūnija suverenią tautą“, – sakė ji.
M.Le Pen taip pat yra pareiškusi, jog Rusijos įvykdyta Krymo aneksija yra teisėta.
„Tikrai nemanau, kad buvo įvykdyta neteisėta aneksija: buvo surengtas referendumas, Krymo gyventojai nusprendė prisijungti prie Rusijos. Nematau jokių priežasčių abejoti tuo referendumu“, – sakė politikė.
Svarbiausias tikslas – Lenkija
Tokie pareiškimai gali nepatikti M.Le Pen partneriams Estijoje. Kita vertus, kaip skelbia Prancūzijos radijas „France Inter“, nei estai, nei slovakai nėra tokie svarbūs sąjungininkai prancūzų kraštutiniams dešiniesiems, nes gali atnešti vos vieną kitą papildomą mandatą Europos Parlamente.
Daugiausia mandatų iš viso kraštutinės dešinės aljanso turėtų laimėti prancūzai ir italai, už jų rikiuosis Ispanijos „Vox“ partija ir „Alternatyva Vokietijai“.
Tačiau „France Inter“ pažymi, kad važinėdama po Rytų Europą M.Le Pen taip pat siekia patraukti Lenkijos valdančiosios konservatorių Teisės ir teisingumo partijos dėmesį.
Remiantis apklausomis, pastaroji gali laimėti nuo 15 iki 20 mandatų Europos Parlamente, bet kol kas nedemonstruoja noro pereiti į dešiniųjų populistų stovyklą.
Padvigubins mandatų skaičių
Dešiniųjų populistų frakcija Europos Parlamente šiuo metu turi 37 mandatus, bet rinkimus analizuojantis tinklalapis „Europe Elects“ prognozuoja, kad šis skaičius gali išaugti iki 84.
Iš viso į Europos Parlamentą bus renkamas 751 deputatas. O pasitraukus Jungtinei Karalystei jų liktų 705.
Anksčiau šį mėnesį paskelbti Prancūzijos partijų reitingai parodė, kad M.Le Pen vadovaujamas „Nacionalinis sambūris“ per plauką lenkia prezidento Emmanuelio Macrono centristų judėjimą „Respublika, pirmyn!“.
Už juos Europos Parlamento rinkimuose pasirengę balsuoti atitinkamai 22 ir 21,5 proc. rinkėjų.
M.Salvini ir jo „Lyga“ Italijoje turi dar didesnį palaikymą. Praėjusią savaitę paskelbti apklausų duomenys rodo, jog už „Lygą“ pasirengę balsuoti 30,9 proc. rinkėjų, nors per mėnesį jos reitingas smuko 6 proc.
Tam įtakos galėjo turėti korupcijos skandalas, dėl kurio iš pareigų pasitraukė artimas vidaus reikalų ministro M.Salvini patarėjas Armando Siri, bei rimti finansiniai sunkumai, užgriuvę Italijos banką „Banca Carige“.
Parengta pagal BNS, BBC ir „France Inter“ inf.