Elgtis netradiciškai naujasis vadovas pradėjo dar vykdamas į inauguraciją – išeidamas iš namų publikavo feisbuke savo ir žmonos nuotrauką, ėjo į Aukščiausiąją Radą (AR) pėsčiomis, o ne važiavo kortežo lydimu automobiliu, kaip visi ligšioliniai Ukrainos prezidentai.
Tuo V.Zelenskio naujo prezidentinio stiliaus demonstravimas nesibaigė – pakeliui į AR jis susidaužinėjo delnais su žmonėmis, tenkino prašymus fotografuotis su jais asmenukėms.
Naujasis Ukrainos prezidentas žengė ir dar vieną netradicinį žingsnį – paragino valdininkus kabinetuose nekabinti jo portretų.
Tokia puošmena, nors nėra svetima ir kai kurioms demokratinėms šalims, o Lietuvoje iki šiol laikoma valstybės protokolo būtinybe, vis dėlto primena sovietinių laikų kompartijos generalinio sekretoriaus kultą.
Todėl net jei šį ar kitus inauguracijos žingsnius ir galima vadinti populizmu, V.Zelenskis pataiko į dešimtuką – atliepia savo rinkėjų svajones, kad naujasis Ukrainos prezidentas bus paprastas sąžiningas žmogus, kaip jo suvaidintas personažas iš serialo „Tautos tarnas“.
Labai taiklus ir V.Zelenskio šūvis, kodėl jis nenori, kad valdininkai kabintų jo portretus, – esą jis ne ikona ir ne stabas, todėl tegul jie atsineša savo vaikų nuotraukas ir, priimdami sprendimus, žiūri jiems į akis. Ar įmanoma efektingiau pareikšti nuomonę korupcijos draskomoje šalyje?
Žinoma, visa tai viešieji ryšiai, bet svarbiausia V.Zelenskio jėga – žmonių pasitikėjimas, jam būtina išlaikyti kuo stipresnę jų paramą, tad politinės taktikos prasme jis elgiasi visiškai teisingai ir apgalvotai.
Kita vertus, inauguracijos dieną prezidentas neapsiribojo viešųjų ryšių gestais, bet ir padarė rimtų politinių pareiškimų, kurie rodo jo ryžtą telkti valdžią savo rankose ir neleisti kitiems diktuoti savo valios.
Svarbiausias sprendimas – jis paskelbė paleidžiąs parlamentą.
Tai logiškas žingsnis, nors ir keliantis didžiausią pasipriešinimą.
Pirmiausia Ukrainoje nesutariama, ar prezidentas turi teisę paskelbti, kad paleidžia parlamentą. Galima laukti ir kreipimosi į Konstitucinį teismą prašant išaiškinti, ar tai nepažeidžia šalies konstitucijos.
Bet politinė situacija po prezidento rinkimų iškart pakrypo V.Zelenskio naudai. P.Porošenkai pralaimėjus rinkimus valdančioji koalicija ėmė byrėti, dvi didžiausios parlamentinės partijos „Petro Porošenkos blokas“ ir „Liaudies frontas“ paskelbė, kad neprieštarauja AR paleidimui ir pirmalaikiams rinkimams.
Naujojo prezidento raginimui atsistatydinti, atrodo, paklus ir Ukrainos vyriausybė, nors iš pradžių pareiškė, kad dirbs kaip dirbusi, kol prisieks nauji parlamentarai.
Vis dėlto prieš V.Zelenskio inauguraciją apie pasitraukimą pranešė užsienio reikalų ministras P.Klimkinas, prezidentui pareikalavus, kad AR atleistų Ukrainos saugumo tarnybos vadovą, generalinį prokurorą ir gynybos ministrą, pastarasis pats paskelbė, jog atsistatydina.
Apie tai pranešė ir premjeras V.Groismanas.
Susiję straipsniai
Tai rodo, kad V.Zelenskiui nepalankios stipriausios Ukrainos politinės jėgos vis dėlto nesiryžta rimtai priešintis rinkimus laimėjusiam prezidentui.
Regis, jam atsiveria galimybė greitai turėti palankią daugumą ir parlamente, o dėl Ukrainos politinės sąrangos, kuri prezidentui suteikia tik ribotą valdžią, tai būtina sąlyga, norint realiai vadovauti šaliai.
V.Zelenskis parlamente dar neturi nė vieno savo deputato, bet apklausos rodo, kad ką tik įkurtą jo partiją „Tautos tarnas“ jau palaiko apie 40 proc. rinkėjų.
Vadinasi, jis gali pakartoti Prancūzijos prezidento E.Macrono sėkmę ir suburti jį remiančią parlamentinę daugumą.
Ukrainos AR rinkimai turėjo įvykti šį spalį, bet ir pusmetis neveiklumo parlamentarų surištomis rankomis, kai ukrainiečiai nekantriai laukia permainų, V.Zelenskiui kėlė pavojų, todėl jis ir nori jau liepą perrinkti parlamentą ir to siekia ryžtingai.
AFP/Scanpix nuotr.
Be abejo, valdžia turėtų būti ne svarbiausias tikslas, o tik priemonė jam pasiekti, bet dabar dar nėra aišku, kokia bus V.Zelenskio politika.
Per inauguraciją jis pakartojo, kad tvirtai ves Ukrainą vakarietiškos politikos keliu, prisiekė, kad niekada nesusitaikys su teritorijų praradimu.
Galimus politikos pokyčius pranašauja ir ugningas V.Zelenskio pažadas viską padaryti – net prarasti reitingus ir pareigas, kad įsivyrautų taika Donbase, o pirmasis žingsnis – apsikeisti belaisviais.
Kalbėdamas apie dialogą šiuo klausimu jis net perėjo į rusų kalbą.
Rusų kalbos statusas Ukrainoje, kurios geras trečdalis visuomenės – rusakalbiai, šalyje kelia smarkių ginčų.
V.Zelenskis tarsi siunčia signalą, kad jis yra už nuosaikesnę kalbinę politiką, negana to, žada siekti pietryčių teritorijų žmonių sąmoningumo, kitaip sakant, tiesti bendrystės tiltus į prorusiškai nusiteikusį Donbasą.
Galima spėti, kad V.Zelenskis mėgins vykdyti lankstesnę politiką ir Rusijos atžvilgiu, bet dar sunku pasakyti, kokių nuolaidų Maskvai jis bus pasirengęs daryti.