Popiežius perspėjo apie naujas ideologijas ir atsiprašė už romų diskriminaciją

Popiežius Pranciškus sekmadienį pagerbė katalikus, kurie buvo persekioti, kankinti ir nužudyti komunistinio režimo Rumunijoje laikais. Susitikęs su romų bendruomenės atstovais, jis paprašė atleidimo už jų atžvilgiu vykdytą diskriminaciją.

 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2019-06-02 15:24, atnaujinta 2019-06-02 16:48

Pontifikas trečiąją ir paskutinę savo vizito šalyje dieną paskelbė palaimintaisiais septynis vyskupus.

Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove. Septyni palaimintieji vyskupai buvo sulaikyti ir įkalinti dėl savo tikėjimo tarp 1950 ir 1970 metų.

Popiežius Pranciškus juos pavadino pavyzdžiu rumunų tikėjimui šiandien ir pridūrė, kad jie „paaukojo savo gyvybes priešindamiesi neliberaliai ideologinei sistemai“.

„Šios žemės labai gerai žino, kaip smarkiai žmonės kenčia, kai ateina ideologija ar režimas ir ima vadovauti žmonių gyvenimui ir tikėjimui, sumažindamas arba visai panaikindamas jų galimybes priimti sprendimus, apribodamas jų laisvę ir kūrybines galimybes“, – sakė popiežius.

Jis perspėjo, kad naujos ideologijos kelia grėsmę rumunų šeimoms ir šiandien, veikiausiai turėdamas omeny lyčių klausimus, homoseksualų santuokas ir kitas pasaulietines tendencijas, kurias Pranciškus anksčiau kritikavo ir vadino Vakarų vykdoma kitų „ideologine kolonizacija“.

„Ideologinės kolonizacijos formos, nuvertinančios žmogų, gyvenimą, santuoką ir šeimą ir, svarbiausia, atitolinantys pasiūlymai, kurie yra tokie pat ateistiški, kaip ir praeityje, žaloja mūsų jaunus žmones ir vaikus ir palieka juos be šaknų, iš kurių jie galėtų augti“, – sakė pontifikas.

Komunistinio valdymo Rumunijoje laikais graikų katalikai buvo spaudžiami prisijungti prie ortodoksų. Daugelis atsisakė, o tūkstančiai kunigų buvo įkalinti, įskaitant ir septynis vyskupus, kurie sekmadienį buvo paskelbti palaimintaisiais.

Popiežius Pranciškus atvyko į Rumunija norėdamas aplankyti tolimiausias katalikų bendruomenes. Tai pirmas Romos popiežiaus vizitas nuo 1999 metų, kai popiežiui Jonui Pauliui II buvo leista apsilankyti Bukarešte. O pastarasis buvo pirmasis popiežiaus vizitas ortodoksų dominuojamoje šalyje nuo krikščionybės skilimo.

Atsiprašė Bažnyčios vardu

Popiežius Pranciškus sekmadienį Rumunijoje susitiko su romų bendruomenės atstovais ir paprašė visų romų tautybės žmonių atleidimo už Romos Katalikų Bažnyčios jų atžvilgiu vykdytą diskriminaciją.

„Bažnyčios vardu prašau atleidimo ... už tuos laikus, kai anksčiau mes diskriminavome, blogai elgėmės ar nepasitikėjome romų žmonėmis,“, – kreipdamasis į romų bendruomenė Rumunijos centriniame Blažo mieste kalbėjo pontifikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.