Pabrėžiama, kad nusikaltimo nesugebėta išaiškinti beveik 10 metų.
Kanalo duomenimis, vienas įtariamųjų buvo teisiamas dėl rašytojo satyriko Michailo Žvaneckio apiplėšimo 2002 metais. Tuomet piktadariai sumušė jį prie vasarnamio Serebrenyj Bor gyvenvietėje, o po to nuvežė savo automobiliu ir išlaipino Maskvos žiediniame automobilių kelyje. Jie pagrobė 600 dolerių ir portfelį su tekstais.
Rusijos tyrimų komitetas šių metų kovą atnaujino Rusijos ir Izraelio verslininko Šabtajaus Kalmanovičiaus nužudymo bylą.
Pasak lenta.ru, tai yra vienas iš garsiausių praėjusio amžiaus nužudymų. Verslininko ir moterų krepšinio klubo savininko mirtis sukrėtė visą Rusiją. Bylą atnaujinę tyrėjai ruošėsi apklausi tokius žymius asmenis kaip Kseniją Sobčiak, Anastasiją Voločkovą, Fiodorą Bondarčiuką ir kitus.
Sušaudė sustojus sankryžoje
2009-ųjų lapkričio 2-ąją 61-erių Š.Kalmanovičius Maskvoje 16 val. pabaigė darbus biure ir ruošėsi keliauti į vieną verslo susitikimą. Kitą dieną jis turėjo skristi į Izraelį.
Maždaug po pusvalandžio verslininko automobilis sustojo vienoje sankryžoje. Greta privažiavo sidabrinės spalvos „Lada Priora“.
Prasivėrus langams pasipylė kulkų lietus. Priekinėje keleivio sėdynėje buvusį verslininką pakirto 8 kulkos.
Š.Kalmanovičius mirė vietoje. Jo vairuotojas Piotras Tumanovas buvo sužalotas į krūtinę, tačiau paspaudė greičio pėdalą. Vairuotojo jėgos išseko už trijų kilometrų, kur mašina atsitrenkė į medį.
16 val. 40 min. policijos mašina sustojo prie kulkomis suvarpytos mašinos. Kai tik buvo nustatyta aukos tapatybė, ant kojų sukilo ir į įvykio vietą atvyko visos Rusijos specialiosios tarnybos.
Vairuotojas P.Tumanovas buvo skubiai nuvežtas į ligoninę, kur buvo operuotas.
Įvykio vietoje tyrėjai rado devyniolika 9 mm kalibro kulkų tūtelių. Tapo aišku, kad žudikai šaudė iš dviejų pusiau automatinių ginklų, tačiau jie taip ir nebuvo surasti.
Verslininko mašinos apšaudymo neužfiksavo nė viena vaizdo stebėjimo kamera.
Po operacijos atsigavęs vairuotojas davė parodymus, tačiau negalėjo pasakyti nieko reikšmingo. Jis nematė žudikų veidų.
Vėliau paaiškėjo, kad sužeistas varuotojas su savimi iš automobilio į ligoninę buvo pasiėmęs 1,5 mln. dolerių grynaisiais, kuriuos vėliau atidavė žuvusio verslininko šeimai.
P.Tumanovas teigė, kad Š.Kalmanovičius pinigus vežėsi į susitikimą. Tai leido atmesti apiplėšimo versiją, nes užpuolikai net nebandė paimti krepšio su pinigais.
Tyrėjai ilgai aiškinosi šią bylą, tačiau nusikaltėlių nebuvo nė ženklo. Po metų byla buvo sustabdyta tvirtinant, kad nepavyko nustatyti asmens, kuriam galėtų būti pareikšti kaltinimai.
Slapti ryšiai su KGB ir nešvarus verslas Afrikoje
Š.Kalmanovičiaus nužudymas tapo viena garsiausių šio amžiaus pradžios žmogžudysčių Rusijoje.
Tuo metu Maskvoje jis buvo įtakingas asmuo su neįprasta biografija.
Verslininkas gimė žydų šeimoje Kaune 1947-ųjų gruodžio 18-ąją. Jo tėvas buvo gumos fabriko direktorius, o motina vyriausioji mėsos kombinato buhalterė.
Š.Kalmanovičius Kaune pabaigė mokyklą ir politechnikos institutą. Jis įgijo chemijos pramonės inžinieriaus profesiją. 1971-aisiais jis su šeima emigravo į istorinę žydų žemę – Izraelį, kur jis baigė universitetą ir pradėjo vykdyti verslą. Tada ir kilo gandai, kad jis bendradarbiauja su sovietų žvalgyba.
Kalbama, kad jie jam davė užduotį infiltruotis į aukščiausius Izraelio politinius sluoksnius. Apie šį savo gyvenimo laikotarpį Š.Kalmanovičius kalbėjo mažai. Jis žadėjo apie viską papasakoti prisiminimuose, tačiau niekada to nepadarė.
Po kurio laiko verslininkas persikėlė į Pietų Afrikos Respubliką, kur sudalyvavo keliuose pelninguose nekilnojamojo turto projektuose. 9-ojo dešimtmečio pradžioje jis jau valdė multimilijoninį verslą, kurį dauguma laikė nešvariu.
Sklido kalbos, kad verslininkas nelegaliai veždavo deimantus. Tuo metu Š.Kalmanovičius neslėpė artimų ryšių su Siera Leonos ir Botsvanos lyderiais. Šios šalys yra žinomos dėl savo deimantų.
9-ojo dešimtmečio pabaigoje Š.Kalmanovičius tapo labai įtakingu ir gerbiamu žmogumi Izraelyje.
Todėl daugumai buvo netikėta, kai jis 1988 metais buvo sulaikytas ir pasodintas į kalėjimą dėl šnipinėjimo Sovietų Sąjungai.
Tuo metu Š.Kalmanovičius buvo „Avoda“ partijos narys, turėjo priėjimą prie vyriausybės ir parlamento, kur sėkmingai galėjo rinkti slaptą informaciją apie Izraelio vidaus politiką.
„Daily Telegraph“ teigia, kad JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) mano, kad Maskvai jis perduodavo Izraelio slaptųjų tarnybų „Mossad“ informaciją, kurią jiems suteikdavo amerikietis Jonathanas Pollardas.
Kai kurie spėliojo, kad jis yra dvigubas agentas, kuris dirba ir Rusijos, ir Izraelio slaptosioms tarnyboms.
Žinomas ir Lietuvoje
1993-aisiais Š.Kalmanovičius į laisvę buvo paleistas anksčiau laiko. Jį užstojo daugybė visame pasaulyje žymių žydų.
Su kriminaliniu pasauliu siejamas Rusijos politikas ir dainininkas Josifas Kobzonas ir tuometis Rusijos viceprezidentas Aleksandras Ruckojus dalyvavo derybose su Izraelio pareigūnais dėl verslininko išlaisvinimo.
Tada Š.Kalmanovičius persikraustė į Rusiją. Čia su J.Kobzonu jie įkūrė kelias kompanijas, kurios prekiavo kosmetika ir parfumerija. Šalia to verslininkas užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba, investavo į vienos Maskvos turgavietės rekonstrukciją.
Tačiau labiausiai Š.Kalmanovičių išgarsino ne verslo, o krepšinio projektai. 1996-aisiais jis investavo į Kauno „Žalgirį“, kuris jau po trejų metų laimėjo Eurolygą.
Dėl šios priežasties Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Š.Kalmanovičių apdovanojo Gedimino ordinu ir išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę.
Verslininkas tuo metu ėmė tvirtinti, kad gavo barono titulą ir pasikeitė dokumentus, kuriuose jis buvo įvardinamas kaip Šabtajus fon Kalmanovičius.
Tačiau po kiek laiko Š.Kalmanovičius sukonfliktavo su „Žalgirio“ klubo valdyba ir tapo Jekaterinburgo moterų krepšinio klubo rėmėjų.
Vėliau jis tapo Maskvos moterų krepšinio klubo „Spartak“ prezidentu. Tyrėjai vėliau manė, kad ši veikla galėjo būti susijusi su verslininko nužudymu.
Paskutiniąja verslininko žmona tapo krepšininkė Ana Archipova-Kalmanovič, tačiau ir su antrąja savo žmona, Anastasija Kalmanovič jis palaikė gerus santykius. Jie kartu rengė įvairius šou verslo projektus.
Š.Kalmanovičius Rusijoje suorganizavo Michaelo Jacksono, Lizos Minnelli ar Jose Carrero koncertinius turus.
V.Ivankovo-Japončiko pėdsakai
Š.Kalmanovičius bendravo ir su įstatymus laužančiais asmenimis.
Tarp jų buvo ir Solncevo organizuoto nusikalstamumo grupuotės nariai ir vienas pagrindinių rusų mafijos krikštatėvių – V.Ivankovas, geriau žinomas Japončiko pravarde. Pastarasis mirė vos mėnuo prieš Š.Kalmanovičiaus nužudymą.
Japončikas neatsigavo po pasikėsinimo 2009-ųjų liepos 28 dieną, kai buvo pašautas išeinantis iš vieno Maskvos restorano.
Praėjus savaitei po Š.Kalmanovičiaus mirties pareigūnai paskelbė, kad šis nušautas verslininkas galėjo būti Japončiko nužudymą užsakęs asmuo.
Š.Kalmanovčiaus nužudymas galėjo būti mafijos kerštas už savo vadą. Tuo metu buvo skelbiama, kad V.Ivankovą nužudęs asmuo pasinaudojo pigiomis snaiperio paslaugomis.
Šaltiniai teisėsaugoje teigė, kad Š.Kalmanovičius nepriklausė nusikalstamo pasaulio tinklams, tačiau šou versle dalijosi įtaką su V.Ivankovu. Japončikas šia sferą norėjo kontroliuoti visiškai, tad Š.Kalmanovičius galbūt siekė atsikratyti stipraus konkurento.
Manoma, kad pusantro milijono JAV dolerių, kuriuos su savimi vežėsi Š.Kalmanovičius galėjo būti skirti sumokėti mafijos pasaulio atstovams už Japončiko mirtį.
Š.Kalmanovičius važiavo be apsaugos ir palydos, kad mafiozai iš jo priimtų pinigus, tačiau nusikaltėliai jam paskyrė viešą bausmę – egzekuciją.
Šią užduotį galimai įvykdė buvę slaptųjų pajėgų kariai, kuriems buvo įsakyta neimti mašinoje buvusių pinigų. Tačiau šiai teorijai pritrūko įrodymų.
Pats Š.Kalmanovičius 1997-aisiais teigė, kad su V.Ivankovu nėra pažįstamas ir jį žino tik iš laikraščių. Šios versijos negalėjo patvirtinti ir Federalinė saugumo tarnyba. Nusikalstamų grupuočių atstovai tyrėjus taip pat tikino, kad su nužudymu neturi nieko bendra.
Konfliktas dėl vaistų
Tarp visų versijų buvo dar viena, kuri teigė, kad Š.Kalmanovičius galimai buvo įsipainiojęs į finansinius nusikaltimus vaistinių tinkle.
Kelios įmonės, kurių dalinis savininkas buvo Š.Kalmanovičius, importavo gyvybiškai svarbius medikamentus. Tai verslininkui garantavo stabilias pajamas. Šioje srityje jis artimai bendradarbiavo su J.Kobzonu.
Š.Kalmanovičius keliems partneriams skundėsi, kad jį apgavo vienas verslo parneris. Tuo metu ir J.Kobzonas skelbė, kad išsiskyrė jo ir Š.Kalmanovičiaus požiūriai į verslą.
Tačiau su tyrimu susiję šaltiniai lenta.ru negalėjo patvirtinti, kad tas asmuo ir buvo J.Kobzonas.
Ši versija iki šiol nėra atmesta. Daug dalykų apie Š.Kalmanovičiaus verslo imperiją nėra žinoma, nes dalis jos nebuvo užregistruoja verslininko vardu. Dėl šios priežasties tyrėjai negali prieiti prie daugelio dokumentų.
„Š.Kalmanovičius nebuvo konfliktiškas žmogus. Jis galėjo išspręsti bet kokią situaciją“, – po nužudymo teigė J.Kobzonas.
Bylos tyrėjai turi ir daugiau skirtingų nužudymo versijų.
Kalbama, kad galėjo kilti finansinių nesutarimų vykdant Maskvos turgaviečių rekonstrukciją ir jas valdant, taip pat Š.Kalmanovičiui galėjo atkeršyti Rusijos, Izraelio ar net JAV slaptosios tarnybos už šnipinėjimo veiklą.
