„Taip, aš esu ligoninėje, tačiau jau seniai“, – kalbėjo M.Gorbačiovas.
Jis taip pat tvirtino dirbantis ir toliau, kai tik turi galimybę.
Šių metų kovą M.Gorbačiovui sukako 88 metai.
M.Gorbačiovas yra buvęs Sovietų Sąjungos valstybės veikėjas. Jis buvo aštuntasis ir paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis, ėjęs SSRS Komunistų partijos generalinio sekretoriaus pareigas nuo 1985 m. iki 1991 m. Iki pat SSRS žlugimo jis ėjo šias valstybės vadovo pareigas – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas (1988–1989 m.), Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas (1989–1990 m.), SSRS prezidentas (1985–1991 m.).
Gorbačiovas gimė Stavropolio krašte ukrainiečių ir rusų valstiečių šeimoje. Paauglystėje dirbo kolektyviniame ūkyje.
1985 metais Politbiuras išrinko Gorbačiovą eiti Generalinio sekretoriaus pareigas. Prieš paskyrimą į pareigas, Vakarų spaudoje Gorbačiovas ne kartą buvo minimas kaip jaunesnės kartos atstovas, potencialus šalies lyderis.
Gorbačiovo vykdyta „atvirumo“ („glasnost“) ir „pertvarkos“ („perestroika“) politika bei SSRS strateginių tikslų perorientavimas prisidėjo prie Šaltojo karo pabaigos. M.Gorbačiovas iš Komunistų partijos atėmė konstitucines šalies valdymo galias. Jo pradėti pertvarkos procesai galiausiai lėmė SSRS žlugimą.
1989 m. M.Gorbačiovas buvo apdovanotas Otto Hahn Taikos medaliu, 1990 metais tapo Nobelio taikos premijos laureatu.