Po Europos Parlamento rinkimų praėjus daugiau nei mėnesiui, parlamento grupės ir šalių ministrai pirmininkai nesutaria dėl klausimo, kas turėtų pakeisti Jeaną Claude'ą Junckerį ir tapti naujuoju Europos Komisijos pirmininku. Parlamento politinėms grupėms nepavyksta pasiekti vieningos nuomonės.
Nė viena iš pastarąjį mėnesį keltų kandidatūrų nesulaukė pakankamo svarbiausių keturių partijų palaikymo. Tai, viena vertus, sumažina tikimybę, kad ketvirtadienio viršūnių susitikimas taps situacija be išeities, savotiškomis lygiosiomis, kai kiekviena partija rems savo kandidatą. Kita vertus, partijų nesutarimas ir neapsisprendimas gali lemti ir tai, kad bus vėluojama paskirti atstovus ir į kitas svarbias pozicijas – Europos centrinio banko pirmininką bei vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Vis dėlto Europos Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas dėl ketvirtadienio susitikimo yra nusiteikęs optimistiškai. „Esu optimistiškas, tie, su kuriais teko kalbėtis, reiškė pasiryžimą ketvirtadienį klausimus išspręsti greitai“, – sakė D.Tuskas. Jis vadovauja ES vadovų viršūnių susitikimams ir savo kolegoms pavedė užduotį ketvirtadienį susitarti dėl Europos Komisijos vadovo kandidatūros.
Prieš tai vykusiuose susitikimuose Prancūzija ir Vokietija sutardavo dėl labiausiai tinkančio kandidato. Šiemet Vokietijos kanclerės ir Prancūzijos prezidento nuomonės nesutampa. Angela Merkel remia centro dešinės technokratą Manfredą Weberį, o Emmanuelis Macronas mėtosi tarp kelių kandidatų: centro kairės atstovo Franso Timmermanso, „Brexito“ derybininko Michelio Barnier ir už konkurenciją atsakingos Europos Komisijos narės Margrethe‘os Vestager.
Europos Parlamentui (EP) dar reikės išsirinkti EP pirmininką. Šalių vadovai siekia kontroliuoti rinkimų procesą taip, kad pagrindinės atsakomybės būtų paskirstytos išlaikant balansą tarp Rytų ir Vakarų, vyrų ir moterų, didelių ir mažų šalių.
Nominantą turės remti bent 21 iš 28 ES šalių lyderiai, už jį turės pasisakyti Parlamento, kurį sudaro 751 atstovas, dauguma.
