Bendrai pasaulyje 84 proc. žmonių pripažįsta skiepų naudą, o 92 proc. tvirtina, kad jų vaikai yra paskiepyti. Tačiau, nepaisant geros sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų veiklos, kai kuriose Europos dalyse žmonės vis labiau nusigręžia nuo skiepų.
Vos 59 proc. Vakarų Europos gyventojų mano, kad skiepai yra saugūs, o Pietų Azijoje su šia nuostata sutinka 95 proc. gyventojų.
Rytų Europoje situacija dar blogesnė. Tiktai pusė regiono gyventojų pripažįsta skiepų naudą. Tačiau blogiausia situacija šiuo metu yra Prancūzijoje. Čia skiepais pasitiki tik trečdalis gyventojų.
Turbūt dėl šios priežasties vis daugiau tėvų neskiepija savo vaikų, o žemyne dažnėja tymų protrūkiai.
Prancūzija yra viena iš smarkiausiai tymų paveiktų šalių. Čia vos 10 proc. žmonių pritaria, kad skiepai yra būtini vaikams.
Bet Prancūzijos vyriausybė kovoja su tokiomis pavojingomis visuomenės nuostatomis. Prie trijų privalomų skiepų vaikams čia buvo pridėti dar aštuoni.
Italijoje skiepais pasitiki 76 proc. žmonių. Čia neseniai taip pat kilo tymų protrūkis. Po jo valdžia paskelbė, kad neskiepyti vaikai nebus priimami į mokyklą.
Ukrainoje skiepų efektyvumu pasitiki vos pusė gyventojų. Šioje šalyje praėjusiais metais buvo užfiksuota daugiausia susirgimų tymais – daugiau kaip 53 tūkst. atvejų.
Lietuvoje į klausimą „Ar jūsų vaikai buvo paskiepyti nuo difterijos, poliomielito ar stabligės?“ 82 proc. žmonių atsakė teigiamai, 4 proc. atsakė neigiamai, 16 proc. lietuvių į šį klausimą atsakyti negalėjo.
Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis, kasmet šalyje paskiepijama iki 98 proc. visų naujagimių.
Pasaulio sveikatos organizacija žmonių nenorą skiepytis įvardija tarp 10 didžiausių pasaulinių grėsmių.
Daktarė Heidi Larson tvirtina, kad prie baimės skiepais plitimo gerokai prisideda socialiniai tinklai.
„Mokslininkams sunku kovoti su plintančia dezinformacija, nes melaginga informacija yra platinama privačiose grupėse“, – tvirtino H.Larson.
Internete plinta neteisinga informacija apie neigiamą skiepų šalutinį poveikį, kuri nėra pagrįsta moksliniais tyrimais.
Tiesa ta, kad visi vaistai gali turėti šalutinį poveikį, bet vakcinos yra itin nuodugniai tiriamos norint įsitikinti, kad jos yra saugios ir efektyvios.
Iš viso organizacija „Wellcome Global Monitor“ vykdydama tyrimą pasaulyje apklausė 140 tūkst. žmonių. Tyrimo rezultatus galite rasti paspaudę čia.
Apklausos duomenys rodo, kad žmonių pasitikėjimas gydytojais ir mokslininkais tiesiogiai susijęs su pasitikėjimu skiepais.
„Pirma pasaulinė tokio tipo apklausa parodė, kad žmonių įsitikinimus apie mokslą lemia kultūra, kontekstas ir kilmė.
Ryškiausias pavyzdys yra skiepai. Mažėjantis pasiskiepijusių asmenų skaičius kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai“, – teigė tyrimą vykdžiusios organizacijos atstovas Imranas Khanas.
Didžiausią pasitikėjimą skiepais šiuo metu išreiškė Bangladešo ir Ruandos gyventojai.
„Besivystančiose šalyse, kur mirtinos ligos – difterija, tymai ir kokliušas – yra dažnesnis reiškinys, esu matęs motinų, ištisas valandas stovinčių eilėje, kad būtų paskiepyti jų vaikai.
Turtingose šalyse žmonės labiau priešinasi skiepams, bet tai yra prabanga, kurios negalime sau leisti“, – tvirtino žmones besivystančiose šalyse skiepijančios organizacijos GAVI vadovas Sethas Berkley.
Susiję straipsniai
Daug susirgimų ir Lietuvoje
Neskiepijimo pasekmė – daugybėje šalių kilęs tymų protrūkis. Anot Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atstovų, Lietuva pagal sergamumą tymais yra viena iš žemyno lyderių.
Nuo praėjusių metų gegužės pradžios iki šių metų balandžio pabaigos šalyje milijonui gyventojų teko 207 susirgimo tymais atvejai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje šiais metais iš viso patvirtintas 741 tymų atvejis: sirgo 172 vaikai ir 569 suaugusieji. Daugiausia atvejų užregistruojama Kauno (387 atvejai) ir Vilniaus (261 atvejis) apskrityse.
Parengta pagal BBC, „The Guardian“ inf.