Šiukšlių perdirbimas nespėja koja kojon su vartojimu.
Anksčiau Vakarų šalių šiukšles už tam tikrą mokestį perimdavo ir perdirbdavo Kinija, tačiau nuo 2018 metų sausio šalis atsisako priimti didžiąją dalį atliekų.
Pietų ir Pietryčių Azijos šalys bandė pasinaudoti atsivėrusia niša – atsirado naujų krypčių vakarietiškoms atliekoms gabenti.
Tačiau akivaizdu, kad šios vargingos šalys ne tiktai nebespėja priimti tokio kiekio šiukšlių, bet ir neturi galimybių jų tinkamai perdirbti – paprasčiausiai degina arba stato milžiniškus šiukšlių kalnus.
„Visa bėda – pernelyg didelis šiukšlių kiekis, – tvirtina Tarptautinio šiukšlių perdirbimo biuro vadovas Arnaud Brunet. – Kai kurios šalys dabar paprasčiausiai taps sąvartynais.
Nors dalis valstybių, pamačiusios, ką sutiko užsikrauti ant pečių, jau atsisako vakariečių šiukšlių, vargingiausios šalys liks šioje sistemoje.
Mainais už pinigus jos priims atliekas, bet kartu sumokės socialinę ir ekologinę kainą.“
Todėl tuo naudojamasi: atvežamos ir suverčiamos neperdirbamos ar sunkiai perdirbamos šiukšlės.
Europos valstybėse perdirbamas tiktai tam tikros rūšies plastikas – pavyzdžiui, iš poliesterio (PET) padaryti buteliai, o į užsienį išvežamas prastos kokybės ir menkos vertės arba apskritai neperdirbamas plastikas.
Žemyne tebėra per menkos galimybės perdirbti plastiką – tai per brangu.
Plastiko perdirbimo technologijas ištobulinusi Kinija anksčiau priimdavo įvairių rūšių plastiką ir jį perdirbdavusi paversdavo naujomis prekėmis.
Turtingesnės Azijos šalys, kurios tokių technologijų neturi, dabar taip pat griežtina šiukšlių priėmimo taisykles. Malaizija neseniai pareiškė, kad atgal išsiųs visą plastiką, kuris užterštas ir neperdirbamas.
Griežtas plastiko priėmimo taisykles jau nustatė ir Tailandas.
Savo šiukšlių persiųsti kitiems nebegalinčios Vakarų valstybės jas degina, kaupia sąvartynuose arba užkasa, bet taip pačios prisideda prie oro taršos ir problemos neišsprendžia.
Per dešimtmetį pasaulinės plastiko produkcijas padaugėjo nuo 245 mln. tonų per metus iki 400 mln. tonų.
Europoje perdirbama 31 proc. įvairių rūšių šiukšlių, JAV – vos 10 proc. Tačiau specialistai pabrėžia, kad perdirbimo technologijų tobulinimas neturėtų būti vienintelis tikslas – pirmiausia perdirbamomis pakuotėmis turėtų rūpintis gamintojai.
„Be to, net jeigu sugebėsime tas medžiagas perdirbti ir panaudoti dar kartą, tai nereiškia, kad jos kažkur dings.
Yra medžiagų, kurios niekada nesuirs, mes tiesiog turime jų atsisakyti“, – aiškino aplinkosaugos grupės „Zero Waste“ Prancūzijoje narė Laura Chatel.
Parengta pagal AFP.