Rusijos vartotojų teisių kontrolės tarnyba vakar pareiškė susirūpinimą dėl importuojamo gruziniško vyno kokybės.
Vyno importo draudimą kaip politinį ginklą jau anksčiau naudojusi Maskva tikina, kad tai tik kokybės užtikrinimas, o ne spaudimo priemonė.
„Papildomi vyno patikrinimai nesusiję su protestais. Rusofobišką isteriją kažkas ten sukūrė dirbtinai“, – tvirtino Kremliaus spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas.
O Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė: „Štai dar viena Vakarų vykdomos geopolitinės inžinerijos pasekmė. Vakarai užsimerkia ir nemato ultranacionalistų, rusofobijos Gruzijoje, kad tiktai sutraukytų visus mūsų ryšius su šia šalimi.“
Sunervino simbolinis gestas
Protestai Tbilisyje prasiveržė praėjusią savaitę, kai Rusijos įstatymų leidėjas Sergejus Gavrilovas kreipėsi į Gruzijos Parlamentą sėdęs į jo pirmininko kėdę. Jis kalbėjo rusų kalba.
Tai buvo suvokta kaip simbolinis gestas, kad Rusija vis dar išlaiko kontrolę šalyje. Žmonės įniršo ne tik dėl Rusijos parlamentinės delegacijos veiksmų, bet ir dėl savo šalies parlamentarų nesugebėjimo apginti savo pozicijas.
Susiję straipsniai
Pareigūnai panaudojo ašarines dujas, gumines kulkas mėgindami sutramdyti įsiutusią minią. Šimtai žmonių buvo sužeisti, kai kurie – sunkiai.
Nors ir ramesni, bet tokie pat gausūs gruzinų protestai tęsiasi Tbilisyje nuo praėjusios savaitės. Nuo tada vyksta ir Maskvos bei Tbilisio kaltinimų mūšis.
Bando pažaboti rinką
Rusija atsaką davė ekonominiais žaidimais – uždraudė savo oro linijoms skristi į Gruziją.
„Šie draudimai nėra sankcijos. Mes trumpam sustabdėme skrydžius, kad apsaugotume savo turistus“, – dėstė D.Peskovas.
Gruzijai tai – didelis praradimas. Mat 2018 metais turistų iš Rusijos atvyko daugiau nei milijonas, o šįmet prognozuota, kad atvažiuos 1,5 mln.
Šalies verslas, kaip skaičiuojama, praras daugiau nei 1,5 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų).
Be to, nemažai rusų pernai investavo šalyje: įsigijo net 17,1 tūkst. nekilnojamojo turto objektų – butų, namų, komercinių patalpų.
Daug jų – investiciniai būstai, skirti ne gyvenimui, o nuomai, kurios paklausa didėja augant turistų skaičiui.
Turizmo sektoriaus dar buvo maža, tad rusai staiga ėmė rūpintis sanitarine gruziniško vyno kokybe. Esą 2014–2018 m. Gruzijoje pagaminto netinkamo alkoholio kiekis išaugo 2,9 karto ir 2018 metais įvežta 203 tūkst. litrų prastos kokybės alkoholio.
Tarnyba netgi pareiškė, kad dėl prastėjančių sąlygų ne tiktai bus griežčiau tikrinamas įvežamas vynas, bet ir „jei situacija negerės“, bus apskritai svarstoma uždrausti gruziniško alkoholio importą.
Jau žinomi žaidimai
Tokios kalbos gruzinams jau girdėtos. 2006 metų pavasarį Rusija uždraudė gruziniško ir moldaviško vyno importą. Aiškino, kad pesticidų kiekis jame pavojingai didelis.
Gruziniškas vynas sudarė 10 procentų Rusijos vyno rinkos, o 80 proc. Gruzijoje pagaminamo vyno buvo išvežama būtent ten.
Gruzija atsakydama išstojo iš Nepriklausomų valstybių sandraugos. O tada rusai uždraudė ir gruzinų pasididžiavimą – mineralinį vandenį „Borjomi“. Tik 2013 m. šie draudimai buvo panaikinti.
„Sanitarinių taisyklių pažeidimų“ kortą Rusija dažnai ištraukia geopolitiniuose žaidimuose ir kitose šalyse.
Antai ukrainietiški lašiniai buvo draudžiami, kol Ukrainoje rinkimų nelaimėjo Viktoro Janukovyčiaus Regionų partija.
2009 m. Rusija buvo pradėjusi pieno karą su Baltarusija, kuri nesutiko parduoti 12 pieno fabrikų.
Šprotų draudimus patyrė latviai ir estai, 2014 m. kiaulienos – lietuviai ir lenkai.
Savo ruožtu gruzinai duoda silpnesnį, bet simbolinį atsaką: kino teatrų tinklai „Cavea“ ir „Amirani“ nutraukė filmų rusų kalba rodymą.
O gruzinai socialiniuose tinkluose ragino reikšti paramą jų šaliai perkant gruziniškas prekes – vyną, mineralinį vandenį, saldumynus – ir planuojant atostogas Gruzijoje.