JAV teisėsauga susidomėjo ukrainiečio verslininko veikla dar 2006 m., kai jis buvo įtartas davęs kyšį ir sukūręs organizuotą nusikalstamą grupuotę. 2013 metais Čikagos teismas pareiškė jam kaltinimus dėl kyšininkavimo schemos, susijusios su titano pardavimu JAV lėktuvų gamintojui „Boeing“.
Pačiam JAV aviacijos milžinui jokie kaltinimai nepateikti, nes jokių oficialių sutarčių su D.Firtašu pasirašyta nebuvo.
D.Firtašas neigia jam pateiktus kaltinimus ir tvirtina, kad jo ekstradicijos byla yra politiškai motyvuota.
Ji iš tiesų įgavo politinį atspalvį, nes ukrainietis oligarchas turėjo verslo ryšių su amerikiečiu lobistu ir buvusiu JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovu Paulu Manafortu, šiuo metu atliekančiu kalėjimo bausmę už sukčiavimą.
D.Firtašas buvo laikomas svarbiu buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos rėmėju. Būtent D.Firtašas padėjo įdarbinti P.Manafortą, kad jis padėtų atkurti partiją po 2004 m. Oranžinės revoliucijos, kai V.Janukovyčius pralaimėjo pakartotinius prezidento rinkimus Viktorui Juščenkai.
V.Janukovyčius antru bandymu iškovojo prezidento postą 2010 m., o Regionų partija grįžo į valdžią, bet buvo likviduoda po Euromaidano 2014-aisiais. Iš jos likučių susiformavo nauja politinė jėga – „Opozicinis blokas“, neslepiantis simpatijų Maskvai.
Padėti kurti „Opozicinio bloko“ buvo vėl pakviestas P.Manafortas.
Palaikyti D.Firtašo į Austrijos aukščiausiąjį teismą šią savaitę atvyko ir keli „Opozicinio bloko“ parlamentarai.
Vienas jų – D.Firtašo verslo partneris ir ukrainiečių prokremliškos televizijos „Inter“ akcininkas Sergijus Liovočkinas.
Teismo posėdyje taip pat buvo pastebėtas „Opozicinio bloko“ deputatas Mychailo Papijevas.
Aukščiausiajam teismui leidus D.Firtašo ekstradiciją į JAV galutinį žodį dabar turės tarti Austrijos teisingumo ministerija.
Buvęs gaisrininkas D.Firtašas susikrovė turtus iš prekybos rusiškomis dujomis. Kartu su Rusijos valstybine dujų milžine „Gazprom“ jis įsteigė tarpininkę „RosUkrEnergo“, kuri beveik penkerius metus kontroliavo rusiškų dujų importą į Ukrainą.
Naujienų agentūra „Reuters“ 2014 metų lapkritį citavo Rusijos muitinės dokumentus, kurie rodė, jog D.Firtašo kontroliuojamos įmonės per 2010–2014 metus uždirbo 3 mlrd. dolerių pirkdamos dujas iš „Gazprom“ gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis.
JAV teisėsauga taip pat įtaria D.Firtašą ryšiais su Rusijos nusikalstamu pasauliu.
Šie įtarimai remiasi JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentais, kuriuos 2010 m. paviešino svetainė „WikiLeaks“.
Anot jų, per pokalbį su buvusiu JAV ambasadoriumi Ukrainoje Williamu Tayloru D.Firtašas pripažino, kad norėdamas pradėti verslą turėjo gauti Rusijos mafijos vadeivos Semiono Mogilevičiaus palaiminimą.
D.Firtašas neigė taip kalbėjęs ir turėjęs kokių nors reikalų su S.Mogilevičiumi.
Pastarasis už milijonų dolerių investuotojų pinigų pasisavinimą buvo įtrauktas į JAV ieškomiausių nusikaltėlių dešimtuką, bet 2015 m. iš jo buvo išbrauktas, nes jo ekstradicijai iš Rusijos nebuvo teisinio pagrindo. Šalys nėra pasirašiusios sutarties dėl nusikaltėlių išdavimo.
Parengta pagal „Laisvės“ radijo informaciją.
