JAV valstybės departamentas pritarė 2,2 mlrd. dolerių vertės ginklų pardavimui Taivanui

JAV valstybės departamentas pritarė potencialiam 2,2 mlrd. dolerių (1,96 mlrd. eurų) vertės ginkluotės pardavimui Taivanui, pirmadienį pranešė Pentagonas.

 JAV valstybės departamentas pritarė potencialiam 2,2 mlrd. dolerių (1,96 mlrd. eurų) vertės ginkluotės pardavimui Taivanui, pirmadienį pranešė Pentagonas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 JAV valstybės departamentas pritarė potencialiam 2,2 mlrd. dolerių (1,96 mlrd. eurų) vertės ginkluotės pardavimui Taivanui, pirmadienį pranešė Pentagonas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 9, 2019, 11:04 AM, atnaujinta Jul 9, 2019, 11:35 AM

Ši žinia veikiausiai įsiutins Kiniją, kuri laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir anksčiau išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl galimo sandorio.

Vašingtonas ėmėsi tokio žingsnio tvyrant įtampai su Pekinu ir kitais klausimais, ypač prekybos srityje.

Kaip paskelbė Pentagonui pavaldi Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA), Kongresui buvo pranešta apie galimą 108 tankų „M1A2T Abrams“, maždaug 250 oro erdvės gynybos raketų sistemų „Stinger“ bei su šia ginkluote susijusios įrangos pardavimą Taivanui.

JAV įstatymų leidėjai turi teisę per ateinančias 30 dienų išreikšti nepritarimą sandoriui, bet veikiausiai to nedarys.

DSCA teigimu, siūlomas pardavimas „padės modernizuoti gavėjo pagrindinį tankų parką, didindamas jo galimybes reaguoti į dabartines ir būsimas grėsmes regione bei stiprinti savo gynybos potencialą“.

Tuo metu raketos „sutvirtintų JAV užsienio reikalų politiką ir nacionalinį saugumą, padedamos pagerinti gavėjo – svarbios politinį stabilumą siekiančios užtikrinti jėgos – saugumo ir gynybos pajėgumus, taip pat karinę pusiausvyrą ir ekonominę pažangą regione“, nurodė agentūra.

Anot DSCA, ginkluotės pardavimas Taivanui nepakeistų „pagrindinės karinės pusiausvyros regione“.

Ankščiau šį mėnesį Pekinas pareiškė protestą dėl galimo ginklų pardavimo.

„Ne kartą raginome JAV aiškiai suprasti, koks itin jautrus ir žalingas būtų jų sprendimas parduoti Taivanui ginklų, taip pat (raginame Vašingtoną) laikytis „vienos Kinijos“ principo“, – sakė kinų užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas.

Pasenęs arsenalas

Demokratinį Taivaną Kinija tebelaiko savo teritorijos dalimi, kurią žūtbūt reikėtų susigrąžinti, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.

Be to, Kinija daro Taibėjui vis didesnį diplomatinį ir karinį spaudimą, 2016 metais į valdžią atėjus nepriklausomybę palaikančiai prezidentei Tsai Ing-wen.

Pekinas reguliariai rengia karines pratybas netoli salos ir rūpinasi, kad nuolat mažėtų ir taip negausus Taivaną pripažįstančių šalių skaičius.

Nuo 1979 metų Vašingtonas diplomatiškai pripažįsta ne Taivaną, o Kiniją, bet išliko svarbus Taibėjaus sąjungininkas.

Dar prieš kelerius metus JAV nenoriai pasirašydavo stambių ginklų pardavimo sandorių su Taivanu, besistengdamos neprovokuoti Kinijos pykčio.

Vis tik amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas – kurio administracija įsivėlė į prekybos karą su Pekinu, privertusį abi šalis įvesti muitus milijardinės vertės vienos kitos produkcijai – siekia sutvirtinti ryšius su Taivanu ir, regis, yra labiau linkęs pardavinėti veiksmingas ginklų sistemas.

Taibėjus pripažino JAV paramą jo gynybos sistemai Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.

Taivanas yra Kinijos ambicingos plėtros fronto linijoje ir susiduria su rimtomis grėsmėmis ir Kinijos spaudimu“, – pabrėžiama pareiškime.

„Šis M1A2 tankų ir įvairių raketų pardavimas labai padės padidinti mūsų gynybos pajėgumus“, – priduriama jame.

Kilus bet kokiam konfliktui su Kinija, Taivanas būtų smarkiai pralenktas karių skaičiumi ir ugnies galios požiūriu, todėl jam būtina atnaujinti didelę dalį savo arsenalo.

Dabartines salos tankų pajėgas sudaro apie 1 tūkst. „CM 11 Brave Tiger“ ir „M60A3“ vis labiau senstančių mašinų.

Tankai „Abrams“ ir oro erdvės gynybos sistemos, kurias kovos lauke gali greitai perkelti kariai, reikšmingai pagerintų Taivano galimybes invazijos atveju naikinti Kinijos šarvuočius ir karo lėktuvus.

Kinija ragina JAV „nedelsiant atšaukti“ ginklų pardavimą Taivanui

Kinija antradienį paragino Vašingtoną „nedelsiant atšaukti“ potencialų 2,2 mlrd. dolerių (1,96 mlrd. eurų) vertės ginkluotės pardavimą Taivanui.

„Jungtinių Valstijų ginklų pardavimas Taivanui... rimtai pažeidžia „vienos Kinijos“ principą,.. (juo) labai kišamasi į Kinijos vidaus reikalus ir (jis) kenkia Kinijos suverenumui ir saugumo interesams“, – pareiškė kinų užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas.

Kaip pirmadienį paskelbė Pentagonui pavaldi Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA), Kongresui buvo pranešta apie galimą 108 tankų „M1A2T Abrams“, maždaug 250 oro erdvės gynybos raketų sistemų „Stinger“ bei su šia ginkluote susijusios įrangos pardavimą Taivanui.

JAV įstatymų leidėjai turi teisę per ateinančias 30 dienų išreikšti nepritarimą sandoriui, bet veikiausiai to nedarys.

DSCA teigimu, siūlomas pardavimas „padės modernizuoti gavėjo pagrindinį tankų parką, didindamas jo galimybes reaguoti į dabartines ir būsimas grėsmes regione bei stiprinti savo gynybos potencialą“.

Tuo metu raketos „sutvirtintų JAV užsienio reikalų politiką ir nacionalinį saugumą, padedamos pagerinti gavėjo – svarbios politinį stabilumą siekiančios užtikrinti jėgos – saugumo ir gynybos pajėgumus, taip pat karinę pusiausvyrą ir ekonominę pažangą regione“, nurodė agentūra.

Anot DSCA, ginkluotės pardavimas Taivanui nepakeistų „pagrindinės karinės pusiausvyros regione“.

Pasenęs arsenalas

Demokratinį Taivaną Kinija tebelaiko savo teritorijos dalimi, kurią žūtbūt reikėtų susigrąžinti, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.

Be to, Kinija daro Taibėjui vis didesnį diplomatinį ir karinį spaudimą, 2016 metais į valdžią atėjus nepriklausomybę palaikančiai prezidentei Tsai Ing-wen (Cai Ingven).

Pekinas reguliariai rengia karines pratybas netoli salos ir rūpinasi, kad nuolat mažėtų ir taip negausus Taivaną pripažįstančių šalių skaičius.

Nuo 1979 metų Vašingtonas diplomatiškai pripažįsta ne Taivaną, o Kiniją, bet išliko svarbus Taibėjaus sąjungininkas.

Dar prieš kelerius metus JAV nenoriai pasirašydavo stambių ginklų pardavimo sandorių su Taivanu, besistengdamos neprovokuoti Kinijos pykčio.

Vis tik amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas – kurio administracija įsivėlė į prekybos karą su Pekinu, privertusį abi šalis įvesti muitus milijardinės vertės vienos kitos produkcijai – siekia sutvirtinti ryšius su Taivanu ir, regis, yra labiau linkęs pardavinėti veiksmingas ginklų sistemas.

Taibėjus pripažino JAV paramą jo gynybos sistemai Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.

Taivanas yra Kinijos ambicingos plėtros fronto linijoje ir susiduria su rimtomis grėsmėmis ir Kinijos spaudimu“, – pabrėžiama pareiškime.

„Šis M1A2 tankų ir įvairių raketų pardavimas labai padės padidinti mūsų gynybos pajėgumus“, – priduriama jame.

Kilus bet kokiam konfliktui su Kinija, Taivanas būtų smarkiai pralenktas karių skaičiumi ir ugnies galios požiūriu, todėl jam būtina atnaujinti didelę dalį savo arsenalo.

Dabartines salos tankų pajėgas sudaro apie 1 tūkst. „CM 11 Brave Tiger“ ir „M60A3“ vis labiau senstančių mašinų.

Tankai „Abrams“ ir oro erdvės gynybos sistemos, kurias kovos lauke gali greitai perkelti kariai, reikšmingai pagerintų Taivano galimybes invazijos atveju naikinti Kinijos šarvuočius ir karo lėktuvus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.