Paryžiuje vakar buvo karščiausia diena Prancūzijos sostinės istorijoje. Termometro stulpelis pakilo iki 42,4 laipsnio karščio. Iki tol aukščiausia temperatūra Paryžiuje buvo užfiksuota 1947 metų liepą – 40,4 laipsnio.
Belgijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose trečiadienį buvo užfiksuoti visų laikų karščio rekordai. Gilzės-Rijeno miestelyje Nyderlanduose vakar tvyrojo 40,4 laipsnio karštis. O Lingeno mieste Vokietijoje vakar temperatūra pakilo iki 41,5 laipsnio.
Belgijos Karališkojo meteorologijos instituto vyriausiasis sinoptikas Davidas Dehenauwas penktadienį sakė, kad ketvirtadienį šalies šiaurėje esančiame Begeinendeike buvo užregistruotas 41,8 laipsnio Celsijaus karštis.
Tai aukščiausia šalyje užregistruota oro temperatūra nuo meteorologinių stebėjimų pradžios.
Dėl didelės kaitros teko imtis ypatingų saugumo priemonių keliaujant.
Vairuotojus pareigūnai ragino būti budrius dėl vietose pasilydžiusios kelio dangos arba apskritai vengti kelionių, jei jos nėra būtinos.
Traukinių eismas keliose Europos šalyse buvo sulėtintas siekiant išvengti žalos bėgių sistemai. Kai kurių traukinių maršrutai Jungtinėje Karalystėje apskritai buvo atšaukti, nes vietomis bėgių temperatūra siekė 60 laipsnių. Kilo grėsmė, kad jie sulinks ir traukiniai nuo jų nuriedės.
Juokauta, kad karščiai privertė britų džentelmenus pamiršti santūrumą. Internete plito nuotrauka iš vieno traukinio vagono, kuriame buvo pastebėtas pusnuogis, marškinius nusimetęs vyriškis, – keliaudamas jis dirbo kompiuteriu.
Metro keleiviai Paryžiuje pasakojo patyrę košmarą: „Metro taip karšta – nepakeliama. Daugybė žmonių, jokio oro kondicionieriaus, visi lipa vienas kitam ant galvos.“
Amsterdame kavinė prie lauko staliukų pristatė daugybę pripučiamų baseinėlių, kad lankytojai galėtų sumerkti kojas ir atsivėsinti.
Paieškos variklis „Google“ fiksavo, kad žodžio „lauko baseinas netoliese“ paieškos dažnis išaugo kone tūkstančiu procentų, lyginant su anuo mėnesiu. Kur pasiirstyti valtimi, ieškota 600 proc., kaip atvėsinti šunį – 200 proc. dažniau.
Beje, vakar gelbėtojai skubėjo ir pas naminius gyvūnus – nepaisant perspėjimų, žmonės juos palikdavo automobiliuose saulėkaitoje.
Ekstremalus karštis privertė Prancūzijos elektros energijos bendrovę EDF išjungti du branduolinius reaktorius Pietvakarių Prancūzijoje, nes jie pernelyg įkaito.
Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos tokie ekstremalūs temperatūros svyravimai dažnės ir žmonėms teks prisitaikyti, keisti gyvenimo būdą.
„Mūsų kūnai nėra prisitaikę prie tokios aukštos temperatūros, – teigė Prancūzijos premjeras Edouard’as Philippe’as. – Ieškokite, kaip atsivėsinti, ir pasirūpinkite tais, kurie gyvena vieni.“
Jau nuo šiandien Vakarų Europa ruošiasi nuo Atlanto vandenyno artėjančiam ciklonui, kuris atneš kritulių ir atvėsins orą, leis žmonėms lengviau atsikvėpti.
Iki kitos karščių bangos, kurios, tikėtina, žemynas šią vasarą dar sulauks.
Karščio bangos pavojingiausios sveikatai
Dr. Donatas Valiukas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas
„Karščio bangos dėl klimato kaitos ir dažnėja, ir ilgėja, ir intensyvėja. Jos pirmiausia turi poveikį žmonių sveikatai.
Taip pat gali būti paveikti kiti sektoriai, tokie kaip transportas. Kelio danga dėl labai aukštos temperatūros ima lydytis, tampa slidi, karštis veikia ir geležinkelio bėgius, sutrikdomas eismas.
Kalbant apie derlių, 3–5 dienas trunkanti karščio banga savaime derliaus nepaveikia, tam reikia ilgesnio laikotarpio.
Tai gali padaryti kiti vis dažnėjantys ir ilgėjantys reiškiniai, būdingi klimato kaitai. Tai yra sausros, kurių nereikėtų painioti su vadinamąja karščio banga, arba ilgos liūtys, kurios tvindo ir persunkia dirvožemį.
Žemdirbystei įtakos turi meteorologinės sąlygos, kurios laikosi ne kelias dienas, o bent kelias savaites ar keletą mėnesių.
Rugpjūčio pradžia, ypač pirmoji jo pusė, būna karšta, tada tikėtina, kad gali būti ir daugiau karščio bangų. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje prognozės sudaromos savaitei į priekį, tad negalima tiksliai pasakyti, ar tikrai taip bus.
Per karščio bangas reikėtų apriboti fizinę veiklą, nors to ne visada pavyksta išvengti, – tikrai ne kartą mačiau per karščius dirbančius kelių darbininkus. Taip pat rinktis lengvą aprangą, naudoti apsaugines priemones nuo saulės. Būtina vartoti pakankamai skysčių.
Dienos piko metu vyresniems asmenims, vaikams ir žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligų, geriau būti namuose arba kur nors pavėsyje.“
