Šalis taip pat rengiasi pirmalaikiams rugsėjį vyksiantiems rinkimams, kuomet Šiaurės Afrikos šaliai teks ginti demokratinius Arabų pavasario pasiekimus.
B.C.Essebsi buvo pirmasis Tuniso prezidentas, išrinktas šalies mastu vykusiuose rinkimuose. Jis mirė ketvirtadienį būdamas 92 metų.
Jo mirtis sukėlė nuogąstavimų dėl politinių neramumų šalyje, kuri yra laikoma reta Arabų pavasario sukilimų sėkmės istorija.
Atiduoti paskutinę pagarbą prezidentui į Tunisą atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei kitų užsienio šalių lyderiai.
Tūkstančiai tunisiečių gedėtojų išsirikiavo į 20 km ilgio juostą palei kelią nuo prezidentūros Kartaginoje, kur buvo pašarvotas prezidentas, iki kapinių pietinėje sostinės dalyje.
Po prezidento mirties praėjus vos kelioms valandoms laikinuoju šalies vadovu prisaikdintas parlamento pirmininkas Mohamedas Ennaceuras išreiškė pagarbą velioniui, kurį pavadino „nacionalinio susitaikymo architektu“.
„Jis buvo pasiryžęs užtikrinti sėkmingą perėjimą prie demokratijos“ Arabų pavasario sukilimų lopšyje, sakė jis.
Laidotuvėse taip pat dalyvavo Ispanijos karalius Felipė VI, Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas Al-Thani, Palestinos prezidentas Mahmudas Abbasas ir kiti regiono bei Europos šalių lyderiai.
E.Macronas pareiškė, kad velionis Tuniso prezidentas buvo lyderis, kuris „šiais grėsmę keliančio tamsuoliškumo laikais... norėjo išlaikyti Tunisą apsišvietusį, tolerantišką ir gerbiantį universalias vertybes“.
Precedento neturinčios valstybinės laidotuvės
B.C.Essebsi yra pirmasis Tuniso prezidentas, kuriam buvo surengtos valstybinės laidotuvės nuo tada, kai Tunisas 1956 metais tapo nepriklausomas nuo Prancūzijos.
Šalies vyriausybė paskelbė septynių dienų gedulą.
Laidotuvėse negalėję dalyvauti tunisiečiai jas stebėjo per televiziją sausakimšose kavinėse.
B.C.Essebsi mirė vykstant kovai dėl galios tarp premjero Youssefo Chahedo ir prezidento sūnaus, dėl kurio premjeras net buvo išstumtas iš partijos „Nidaa Tounes“ ir vėliau sukūrė savo partiją „Tahia Tounes“.
Taip pat netyla kalbos dėl to, kas galės dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose, kurie, anot rinkimų komisijos, „veikiausiai“ įvyks rugsėjo 15 dieną – dviem mėnesiais anksčiau, nei buvo planuota.
Pagal šalies Konstituciją, laikinasis prezidentas naujus rinkimus privalo surengti per 90 dienų.
