Kaip rašo naujienų svetainė Newsru.com, dirbdamas Nigerijoje praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje jis gavo iš Maskvos itin atsakingą užduotį – surasti informacijos apie iki tol negirdėtą mirtiną ligą.
„Mėgintuvėliai su užkrėstu krauju buvo skubiai nugabenti į SSRS specialiu „Aeroflot“ reisu“, – pasakojama Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnybos pranešime apie A.Baronino mirtį.
Vėliau ši liga buvo pavadinta hemoragine karštine. Jos atmaina – Ebolos virusas – buvo aptikta Zairo (dabar Kongo) upės deltoje 1976 m., o po to karštligės protrūkiai įvyko Sudane, Gabone, Konge, Angoloje ir kitose Afrikos šalyse. Didžiausia epidemija įvyko 2014-2016 m., kai virusu užsikrėtė 28 tūkst. žmonių.
„1970-aisiais visą pasaulį apskriejo žinia apie baisią epidemiją, kilusią Lasos kaime Nigerijos šiaurės rytuose, – 2014 m. duotame interviu pasakojo A.Baroninas. – Per kelias valandas nuo ligos, panašios į šiltinę, ten išmirė visi gyventojai. Spaudoje pasirodė įtarimai apie bakteriologinio ginklo bandymus, užsimenant apie mūsų pagrindinį priešininką. Vienu žodžiu, buvo reikalingi viruso mėginiai, kad būtų galima sukurti antivirusinius preparatus. Tai buvo strateginės reikšmės užduotis.“
Nigerijoje tuo metu dirbo SSRS gydytojų misija. A.Baroninas atrinko vieną iš jų ir išvažiavo į kaimą, esantį už 1200 kilometrų nuo sostinės.
„Gavome leidimą ištirti mirusiųjų kūnus, bet rezultatai buvo nuliniai. Paaiškėjo, kad reikalingi kraujo mėginiai, paimti iš sergančiųjų dar prieš mirtį. O tuo metu epidemija jau buvo sustabdyta, ir naujų ligos atvejų nebuvo“, – apie iškilusius sunkumus pasakojo buvęs žvalgybininkas.
Reikiamus mėginius pavyko gauti iš vietos medikų.
„Reikėjo žinoti vietinių gyventojų psichologiją, kuo galima sužaisti ir juos sudominti. Tąkart į darbą buvo paleista iškalba ir vaišės mūsų sąskaita. Aišku, už „ačiū“ tokie dalykai nedaromi“, – sakė A.Baroninas.
Nors Sovietų Sąjungoje buvo daug kalbama, kad Ebolos virusas yra amerikiečių sukurtas biologinis ginklas, A.Baroninas tuo netikėjo.
„Juk pirmieji nuo šios ligos mirė patys amerikiečiai – gydytojas ir dvi medicinos seselės“, – paaiškino buvęs žvalgybininkas.
A.Baroninas išėjo į atsargą 1991 m., kai jam sukako 59-eri, bet į pensiją išeiti neskubėjo. Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos institute jis daugelį metų dėstė žvalgybinės veiklos teoriją ir iki pat mirties gyveno Kijeve.
