Susiskaldžiusi ES siūlo į TVF vadovo postą bulgarę K. Georgievą

Europos Sąjungos ministrai penktadienį pasiūlė bulgarę Kristaliną Georgievą, šiuo metu užimančią antrąjį pagal rangą postą Pasaulio banke, vadovauti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), tačiau netvirtas balsavimas pabrėžė aštrius nesutarimus tarp Bendrijos narių.

Jeigu K. Georgievos kandidatūra būtų patvirtinta, ji taptų antrąja moterimi, vadovausiančia TVF po Christine Lagarde. Pastaroji atsistatydino, kad galėtų pereiti vadovauti Europos Centriniam Bankui.<br>AFP/ Scanpix nuotr.
Jeigu K. Georgievos kandidatūra būtų patvirtinta, ji taptų antrąja moterimi, vadovausiančia TVF po Christine Lagarde. Pastaroji atsistatydino, kad galėtų pereiti vadovauti Europos Centriniam Bankui.<br>AFP/ Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 3, 2019, 8:46 AM, atnaujinta Aug 3, 2019, 11:40 AM

Jeigu K. Georgievos kandidatūra būtų patvirtinta, ji taptų antrąja moterimi, vadovausiančia TVF po Christine Lagarde. Pastaroji atsistatydino, kad galėtų pereiti vadovauti Europos Centriniam Bankui.

Bulgarė ekonomistė „dabar yra Europos kandidatė tapti naująja TVF generaline direktore. Ji pasižymi visais reikalingais įgūdžiais sėkmingai vadovauti TVF“, per „Twitter“ parašė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as, vadovavęs rinkimų procesui.

Kai buvo paskelbta ši žinia, K. Georgieva sakė, kad jai garbė būti nominuota Europos Sąjungos.

„Garbė būti nominuota kandidate į šį vaidmenį“, – ji parašė per tviterį ir pridūrė paprašiusi „administracinių atostogų“ Pasaulio banke.

Vis dėlto pareigūnai perspėjo, kad penktadienį įvykęs Prancūzijos inicijuotas balsavimas, laikomas beprecedenčiu žingsniu, mėginant išspręsti nesutarimus tarp Paryžiaus ir Berlyno, taip pat tarp šiaurinių ir pietinių bloko narių, galbūt dar nežymi šios problemos pabaigos, nes gali atsirasti naujų kliuvinių.

65 metų K. Georgievos amžius teoriškai viršija TVF vadovui nustatytą didžiausio amžiaus ribą. Be to, nors ji ir laimėjo balsavimą, bet neužsitikrino aiškios daugumos pagal sudėtingas ES kvalifikuotos daugumos taisykles.

Penktadienį atkritus trims kitiems kandidatams, ES ministrams beliko rinktis iš Vokietijos remto buvusio Olandijos finansų ministro Jeroeno Dijsselbloemo ir Prancūzijos palaikytos K. Georgievos.

„Dar ne pabaiga“

TVF vadovo postas atitenka europiečiui pagal nerašytą susitarimą, o ne pagal reglamentą. ES nerimauja, kad per didelis susiskaldymas ar dvejonės gali paskatinti palaikyti ne iš Europos kilusius kandidatus.

„Istorija šį vakarą dar nepasibaigė“, – naujienų agentūrai AFP teigė diskusijoms artimas šaltinis, paprašęs likti neįvardytas.

Kitas šaltinis pridūrė: „Jos [K. Georgievos] kandidatūrai pritaria ne visi, ir susitarimas buvo tiesiog išgautas replėmis. Tokia padėtis gali paskatinti įsitraukti kitus pretendentus.“

Pagal kvalifikuotos daugumos sistemą, naudojamą balsuojant ES ministrams, K. Georgieva pelnė 56 proc. ES šalių, atstovaujančių 57 proc. ES gyventojų, palaikymą, pridūrė šaltinis, paprašęs neatskleisti tapatybės.

Tačiau kvalifikuotos daugumos balsavimo taisyklės numato, kad tiesioginis nugalėtojas turi gauti mažiausiai 55 proc. valstybių narių, atstovaujančių 65 proc. iš 500 mln. ES gyventojų, palaikymą.

Po balsavimo ES finansų ministrai surengė telefoninę konferenciją, kurioje aptarė rezultatus.

„Sveikinu Kristaliną Georgieva su šiandienos Europos balsavimo rezultatais. Linkiu jai kuo didžiausios sėkmės“, – tviteryje parašė parašė J. Dijsselbloemas.

Iš pradžių buvo atrinkti penki kandidatai, tačiau Portugalijos finansų ministras Mario Centeno pasitraukė. Jo pavyzdžiu pasekė Ispanijos ekonomikos ministrė Nadia Calvino ir Suomijos banko vadovas Olli Rehnas.

Prancūzijos finansų ministerija pranešė, jog Jungtinė Karalystė atsisakė paskutinės minutės kvietimo pasiūlyti savo kandidatą, nors buvo kalbama, kad posto gali mėginti siekti Kanadoje gimęs Anglijos banko valdytojas Markas Carney.

Šaltiniai teigė, kad M. Carney, kuris kiek anksčiau penktadienį radijui duotame aiškiai išreiškė susidomėjimą galimybe tapti TVF vadovu, vis dar gali būti tapti kandidatu ir turi „labai stiprų šalininkų tinklą TVF“.

Tuo tarpu Pietų Europos valstybės prisimena griežtas taupymo priemones, kurios buvo įvestos kaip TVF finansinės paramos programų sąlyga. Daugelis teigia, kad šios priemonės užgniaužė atsigavimui labai reikalingą ekonomikos augimą.

ES pietinės narės nepalankiai vertino J. Dijsselbloemo kandidatūrą dėl jo griežtos pozicijos tokių šalių kaip Graikija atžvilgiu, kuomet jis vadovavo Euro grupei.

„Padaryti išimtį“

K. Georgieva nuo 2017 metų eina Pasaulio banko generalinės direktorės – antrąsias pagal rangą – pareigas.

Turinti ekonomikos išsilavinimą pareigūnė nuo 2010 metų buvo ES komisijos nare. 2016 metais ji buvo pagrindinė kandidatė tapti JT generaline sekretore, tačiau šis postas atiteko Portugalijos premjerui Antonio Guterresui.

Visgi šį mėnesį K. Georgievai sukanka 66 metai, o tai pažeistų taisyklę, pagal kurią TVF vadovas paskyrimo metu turi būti ne vyresnis kaip 65 metų.

TVF planuoja išrinkti savo naująjį vadovą iki spalio 4 dienos.

Anot vieno svarstymams artimo šaltinio, kiti TVF nariai turėtų padaryti išimtį, kuri „nėra daroma“.

Visgi kitas šaltinis teigė, kad JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas palaikytų tokią išimtį.

Praėjusį mėnesį S. Mnuchinas per didžiojo septyneto (G7) ministrų susitikimą pabrėžė, kad skirti europietį TVF vadovu yra susitarimo klausimas, o ne „oficiali politika“.

Galimais kandidatais ne iš Europos galėtų tapti Tarptautinių atsiskaitymų banko vadovas ir buvęs Meksikos banko vadovas Agustinas Carstensas bei Pietų Afrikos centrinio banko vadovas Lesetja Kganyago.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?