Stephenas Sestanovich savo tekste „The New York Times“ teigia, kad Maskvoje vykstantys protestai gali priversti V.Putiną padaryti klaidų ir tapti išbandymu jo valdžiai.
Protestai Maskvoje tęsėsi ir šį savaitgalį, bendras suimtųjų skaičius jau pasiekė tūkstantį. Maskvoje dabar prabilta apie padidėjusį politinį aktyvumą. Tačiau Rusijos demokratai turėtų suprasti, kad praeityje būta jau ne vieno nusivylimo ir V.Putinas tvirtai laiko valdžios svertus.
Tačiau šiandien Rusijos prezidento pozicija nebėra tokia stipri.
Žlugus Sovietų Sąjungai, posovietinių šalių lyderiai prarasdavo valdžią, jei padarydavo vieną iš dviejų klaidų. V.Putinas ir jo komanda jau padarė jas abi.
Pirmoji klaida – atviras manipuliavimas rinkimais. Mažai kas gali sukelti dar didesnį visuomenės pyktį. Žmonės į gatves išėjo ir 2003 m. Gruzijoje, ir 2004 m. Ukrainoje. Rusijoje didžiausi protestai kilo 2011 m., kai buvo akivaizdžiai falsifikuojami rinkimų rezultatai.
Dabar tai ir vėl kartojasi, kai Maskvoje prasidėjo pasiruošimas naujiems rinkimams. Neseniai valdininkai atsisakė registruoti kandidatais rinkimuose į Maskvos miesto Dūmą, kurie turi įvykti rugsėjo 8 dieną, opozicijos kandidatus. Išsigąsta, kad liberaliai nusiteikę maskviečiai gali juos palaikyti.
Sputnik/Scanpix nuotr.
Antra klaida, kurią praeityje darė posovietinių šalių lyderiai – valdininkų nebaudžiamumas bei teisėsaugos struktūrų žiaurumas. Panašu, kad V.Putinas nusprendė patikrinti savo valdžios nebaudimamumo lygį. Neseniai saugumo struktūros visiškai nevykusiai bandė sufabrikuoti įkalčius prieš žurnalistą Ivaną Golunovą ir sulaukė didžiulės kritikos.
Susiję straipsniai
Anksčiau V.Putinas su tokiomis problemomis susidorodavo nesunkiai. 2011 m., kai kilo visuomenės nepasitenkinimas dėl rinkimų klastojimo, valdžia suteikė leidimą piliečiams rengti protestus. Be to, V.Putinas greitai pakeitė Centrinės rinkimų komisijos vadovą taip bent demonstruodamas, kad imasi kažkokių veiksmų.
Kodėl gi Rusijos prezidentas ir jo pagalbininkai nesusitvarko efektyviai dabar ir kam jiems taip žiauriai elgtis su palyginti nedidele grupe aktyvistų?
Pagal Rusijos konstituciją, V.Putinas nebegalės siekti 2024 m. prezidento posto ir ši, nors ir tolima, perspektyva kelia nerimą Rusijos politiniam elitui.
Apklausos rodo, kad visuomenės pasitikėjimas prezidentu mažėja. Jo partija „Vieningoji Rusija“ tokia nepopuliari, kad praėjusiais metais keliose apskrityse pralaimėjo gubernatoriaus rinkimuose. Be to, dalis jos narių nusprendė kandidatuoti kaip nepriklausomi politikai.
Rusijos ekonomika vis dar yra sąstingyje. Susiklosčius tokiai situacijai, kai kurie Rusijos valdininkai kelia klausimą, ar V.Putinas yra pajėgus užtikrinti jų saugumą, kaip tai darė anksčiau.
Todėl nesunku suvokti, kaip V.Putinas ir jo aplinka gali padaryti antrą klaidą, kurią anksčiau darė posovietiniai lyderiai.
Jei V.Putinas dangstys saugumo, jėgos struktūras, tai gali juos įtikinti, kad jie yra visiškai nebaudžiami ir vėliau pats gali to pasigailėti. Jei Rusijos prezidentas ir toliau laikys savo ateitis planus paslaptyje, jis gali paskatinti „kiekvienam veikti už save“. Tai gi ir veda nestabilumo link.