Plūduriuojantis branduolinės energijos blokas „Akademik Lomonosov“ jau šio mėnesio pabaigoje atsidurs Peveke – Arkties uostamiestyje, Čiukčių autonominėje apygardoje Šiaurės Rytų Rusijoje.
Jo užduotis yra tiekti šilumą bei elektros energiją čia esantiems namų ūkiams ir palaikyti kasybos ir gręžimo operacijas šiame mineralų turtingame regione.
Tačiau prieš tai „Akademik Lomonosov“ turės įveikti ne vieną tūkstantį kilometrų Šiaurės jūros keliu.
Jei viskas pavyks sėkmingai, Rusijos teigimu, šis projektas užtikrins švarios energijos tiekimą regione ir leis uždaryti seną atominę bei anglis deginančias elektrines.
Nerimauja dėl saugumo
Tačiau kol rusai džiaugiasi, kiti nerimauja dėl šio projekto saugumo. Gamtos apsaugos aktyvistai, tarp kurių ir organizacija „Greenpeace“, teigia, kad „Akademik Lomonosov“ gali tapti „plaukiojančiu Černobyliu“.
Jie taip pat abejoja, ar plaukiojančios atominės elektrinės, skirtos tiekti elektros energiją atokiuose kraštuose, yra ekonomiškai perspektyvios.
Šiaurės jūros maršrutas – laivybos keliai, vedantys į šiaurę, – tapo pasiekiami tirpstant ledynams Arktyje. Dabar tai prekybos keliai tarp Kinijos ir Europos, o Rusija tikisi, kad jie bus atviri ištisus metus.
Pelningų prekybos maršrutų perspektyva, taip pat regiono karinė svarba paskatino branduolinių ledlaužių, povandeninių laivų ir kitų aukštųjų branduolinių technologijų plitimą Arkties regione.
Norvegijos leidinio „Barents Observer“ redaktorius Thomas Nilsenas vertina, kad iki 2035 m. Rusijai priklausanti Arkties dalis bus „labiausiai branduoliniai vandenys pasaulyje“.
Vadina nepaskandinamu
Pastatyti „Akademik Lomonosov“ užtruko daugiau nei dešimtmetį. Jis turi du branduolinius KLT-40S reaktorius, naudojančius mažai prisodrintą uraną. Rusijos „Rosatom“ teigia, kad branduolinės energijos blokas gali aprūpinti elektra apie 100 tūkst. namų ūkių.
Maskvos teigimu, „Akademik Lomonosov“ yra tiesiog nepaskandinamas, gali atlaikyti susidūrimą su ledkalniu bei septynių metrų aukščio bangas.
„Greenpeace“ šį rusų projektą pavadino „branduoliniu „Titaniku“ bei „Černobyliu ant ledo“. Norvegija ir kitos kaimyninės šalys įkalbino „Rosatom“ nekrauti į „Akademik Lomonosov“ branduolinio kuro, kol energijos blokas neatsidurs toliau nuo jų krantų.
Tačiau „Rosatom“ atstovai nesutinka, kad „Akademik Lomonosov“ yra tartum Černobylis ant ledo, nes pastarojoje atominėje elektrinėje buvo naudojami kitokie ir didesni reaktoriai.
Tuo metu naujame energijos bloke naudojami reaktoriai yra dabar naudojami ir ledlaužiuose.
Ramino bijančius nelaimės
Vienas pagrindinių „Akademik Lomonosov“ inžinierių Vladimiras Irminku tikino, kad nėra jokio pagrindo bijoti.
„Šis blokas ir „Černobylis ant ledo“ yra du skirtingi dalykai. Mes kalbame apie dvi visiškai skirtingas sistemas.
Visuomet turėtų būti šiek tiek skepticizmo, tačiau perlenkiama lazda. Jei jie tvirtina, kad gali įvykti reaktoriaus avarija, turi pateikti to įrodymus“, – kalbėjo mokslininkas.
Pasak jo, net jei dėl kokio nors incidento tektų išjungti reaktorių, ledinis vanduo suveiktų kaip aušinimo skystis kol atvyks pagalba.
Bellonos fondas, kuris nagrinėja aplinkos apsaugos klausimus Arkties regione, 2011 m. paskelbė teoriją, kad cunamio bangos gali išmesti branduolinį bloką į pakrantę ir tai gali sukelti branduolinę avariją su skaudžiomis pasekmėmis.
Tačiau „Rosatom“ sako, kad bangų keliamą pavojų sumažina aplink „Akademik Lomonosov“ pastatytas dokas, o net jeigu jis bus nuneštas į pakrantę, reaktorių avarinės sistemos gali juos aušinti 24 valandas.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
