Maskviečių šeštadienį neišgąsdino bjaurus oras – nuo ryto sostinę talžė stipriausia liūtis.
Populiarusis dvasininkas, Rusijos stačiatikių bažnyčios protodiakonas Andrejus Kurajevas pasakė: „Visi mes žinome, kad prezidentui Vladimirui Putinui padeda net arktinė Laptevų jūra, kuri specialiai į Maskvą pasiuntė stiprų uraganą kaip tik protesto mitingo dieną.“
Bet iki pietų stichija truputį aprimo. Ir prie metalo ieškiklių, kuriais policija aptvėrė išėjimus į A.Sacharovo prospektą, vietą, kur turėjo vykti mitingas, išsirikiavo ilgiausios eilės.
Kaip pažymėjo žurnalistė Julija Latynina, sovietų laikais eilė stovėjo prie Lenino mauzoliejaus, o dabar eilė stovi į mitingą.
Kitokie informacijos kanalai
Paskui paaiškėjo, kad tuo pat metu solidarumo su maskviečiais akcijas surengė Sankt Peterburgo, Rostovo prie Dono, Briansko, Syktyvkaro ir kai kurių kitų Rusijos miestų gyventojai.
Apie šią naują protesto bangą nutylėjo oficialioji žiniasklaida. Bet pastarosios sociologinės apklausos rodo, kad labai sumažėjo rusų dėmesys pagrindiniams valstybiniams informaciniams kanalams. Pirmiausia – televizijai.
Prieš 10 metų informaciją iš televizijos gaudavo 94 proc. rusų, o dabar – 72 proc. Rečiau šiomis žiniomis domisi jaunimas – 42 proc. rusų iki 25 metų.
Užtat tris kartus išaugo interneto ir socialinių tinklų auditorija. Tarp jaunimo ji pusantro karto – 64 proc. viršijo televizijos žiūrovų dalį – 42 proc.
Tokiu būdu įtakingiausia poveikio gyventojams priemonė išslysta iš valdžios rankų.
Keičiasi ir gyventojų požiūris į valdžią. Remiantis pastarosiomis Levados centro apklausomis, jau 38 proc. rusų nenori, kad V.Putinas liktų prezidentu pasibaigus dabartinei kadencijai. O 8 proc. buvo sunku atsakyti į šį klausimą.
O juk dar 2017 m. rugpjūtį ištikimų V.Putino šalininkų dalis siekė 67 proc.
Pati skelbia, pati laimi
Bet formaliai dabartinis mitingas nebuvo „antiputiniškas“ – kaip pretekstą opozicija nurodė protestą dėl 7 nepriklausomų kandidatų pašalinimo iš rugsėjo 8 d. vyksiančių Maskvos dūmos deputatų rinkimų.
Registracijai jie nesurinko reikalaujamo maskviečių parašų skaičiaus. Rinkimų komisijai patikrinus, iš viso buvo neįskaityta apie 4 tūkst. parašų. Pasak mitingo organizatorių, dauguma parašų buvo išbrokuoti neteisėtai.
Kaip rašė internautai: „Mūsų valdžia pati rengia rinkimus ir pati nustato taisykles, pati stebi, kad būtų laikomasi šių taisyklių. Ir pati – o stebukle! – yra pagrindinė šių rinkimų dalyvė. Pati šiuos rinkimus ir laimi. Ir tik tokiems rinkimams, kurie paklūsta jai su žinomu iš anksto rezultatu, mūsų valdžia ir pritaria.“
Pilnutėlis žymiausio žmogaus teisių gynėjo Andrejaus Sacharovo vardu pavadintas prospektas skandavo: „Leisk!“
Iš tribūnos jau reikalaujant paleisti politinius kalinius, suimtus per ankstesnius mitingus, susirinkusieji dar garsiau skandavo: „Paleisk!“
Rusijoje opozicionieriai gavo leidimą rengti demonstraciją, bet policijai tai – nė motais
Mitingas – jau ketvirtas
Dabartinis tautos teisėms ir laisvėms ginti skirtas mitingas buvo jau ketvirtas. Pirmasis įvyko liepos 20-ąją, buvo suderintas su merija.
Tuomet susirinko apie 20 tūkst. žmonių, bet valdžia liko kurčia, tad po savaitės organizatoriai nusprendė mitingą pakartoti, bet nesusitarė su valdžia dėl vietos, kur turėjo vykti akcija. Tad liepos 27-ąją demonstrantai neorganizuotai išėjo į Maskvos centrą – policija sulaikė 1373 žmones.
Po savaitės, rugpjūčio 3-iąją, situacija pasikartojo – tuomet maskviečiai ir sostinės svečiai mėgino vaikštinėti po Bulvarų žiedą. Dar 1001 opozicionierius buvo įkištas į kaliniams pervežti skirtas mašinas ir nugabentas į rajonines belanges.
Po šių įvykių žinomas tinklaraštininkas Aleksandras Gornas, perfrazavęs XX a. pradžios revoliucionierių priežodį, parašė: „Dabartinėje Rusijoje kiekvienas padorus žmogus turi gauti lazda per galvą, snukiu pervažiuoti per asfaltą ir pasėdėti tardymo izoliatoriuje.“
Dar po savaitės opozicionierių skaičius išaugo daugiau nei du kartus, palyginti su pirmuoju mitingu, kurį buvo leista surengti.
Į A.Sacharovo prospektą atėjo žmonės su ukrainiečių ir gruzinų, raudonomis sovietinėmis ir vaivorykštės spalvų vėliavomis, paruoštomis Rusijoje uždraustiems gėjų paradams.
Susiję straipsniai
Vadina luomų valstybe
„Šis jaunų žmonių maištas – tai maištas prieš luomų valstybę. Per 20 metų pas mus jau sukurta luomų valstybė, kur valdžia gali priklausyti tik vieniems – išrinktiems, ištikimiems“, – sako vienas laikraščio „Novaja gazeta“ steigėjų ir vadovų Dmitrijus Muratovas.
Jam pritaria politologas Aleksejus Makarkinas: „Vyksta lūžis tarp valdžios ir kartos, kuri neprisimena XX a. paskutinio dešimtmečio. Žmonės, kuriems dabar 20–30 metų, mano, kad valdžios veiksmai prieštarauja prigimtinėms žmogaus teisėms. Todėl siekimas įbauginti dovanoja valdžiai gana nemalonias pasekmes.“
Rusijos tyrimų komitetas jau rengia per pastaruosius mitingus sulaikytiems labiau žinomiems asmenims baudžiamąsias bylas pagal 212-ąjį straipsnį.
Šis straipsnis apima „masinių riaušių, kurioms būdingas smurtas, pogromai, padegimai, turto naikinimas, organizavimą, ginklo, sprogstamųjų įtaisų, sprogstamųjų, nuodingųjų arba kitokių medžiagų ir reikmenų, keliančių pavojų aplinkiniams, panaudojimą“. Bausmė – 8–12 metų laisvės atėmimo.
Nieko panašaus per uždraustus mitingus nebuvo. „Novaja gazeta“ jau surinko apie 200 tūkst. parašų po peticija. Čia reikalaujama nutraukti skubotai iškeltas 12 bylų.
„Praėjo tie laikai, kai visuomenė aklai tikėjo prezidentu ir pritarė jo kursui. Dabar pritarimo ir pasitikėjimo vis mažiau, žmonės norėtų dalyvauti priimant sprendimus. Atsisakymą registruoti nesuderintus kandidatus visuomenė įvertino kaip pamintą teisę būti išgirstiems“, – sakė politologas Sergejus Poliakovas.
Jei valdžia neišgirs jų, protestas didės, įsitikinęs ekspertas.
Paraišką dėl dar vienos visos Maskvos demonstracijos šeštadienį, rugpjūčio 17-ąją, opozicijos atstovai jau įteikė.