Danai sumišę: ar gali būti, kad vien dėl to, jog premjerė atsisakė parduoti Danijai priklausančią, bet autonomiją turinčią Grenlandijos salą, prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė vizitą Kopenhagoje? Ir apskritai, kodėl D.Trumpas nori įsigyti šią salą?
Kai JAV vadovas prabilo apie tokią idėją, visi tai palaikė humoru, pasipylė pokštai, niekas į tai nežvelgė rimtai. Dėl visa ko Danijos premjerė Mette Frederiksen pareiškė: „Grenlandija nėra parduodama. Aš viliuosi, kad ponas Trumpas juokavo.“
Visa tai galėjo likti pokštu, jeigu ne akibrokštas – prezidentas D.Trumpas nutarė atšaukti rugsėjo 2–3 d. turėjusį vykti vizitą.
„Visiškas chaosas dėl D.Trumpo sprendimo atšaukti valstybinį vizitą į Daniją. Nuo svarbios progos sustiprinti dialogą tarp partnerių perėjome į diplomatinę krizę, – rašė buvęs Danijos užsienio reikalų ministras Kristianas Jensenas. – Visi turi žinoti, kad Grenlandija neparduodama.“
Saloje gausu mineralinių iškasenų, ten taip pat pagal 1951 metų sutartį dislokuotos JAV pajėgos – Kanake (Tulėje) yra šiauriausia JAV ginkluotųjų pajėgų oro bazė.
Kai kurie politikai diskutavo, kad D.Trumpo žingsnis – įžeidimas ne tik šalies politikams, bet labiausiai – karalienei Margrethe, kuri liepos mėnesį oficialiai pakvietė pirmąją Amerikos porą atvykti su vizitu.
„Tai tik parodo, kodėl mes dabar labiau negu bet kada turime laikyti Europos Sąjungos valstybes savo artimiausiomis sąjungininkėmis.
Šis vyras yra nenuspėjamas. Tiesiog peržengia visas vaizduotės ribas“, – sakė Danijos socialliberalų partijos lyderis Mortenas Ostergaardas.
„Danija – labai ypatinga valstybė su neįtikėtinais žmonėmis, tačiau dėl ministrės pirmininkės M.Frederiksen komentaro, jog ji nėra suinteresuota aptarti Grenlandijos pardavimo klausimo, aš nukelsiu mūsų susitikimą kitam kartui“, – taip socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė JAV prezidentas.
Beje, prieš tai ten pat jis dalijosi redaguota nuotrauka, kurioje matyti Grenlandijos pakrantės gyvenvietės peizažas ir dirbtinai įklijuotas dangoraižis su prierašu: „To aš nedaryčiau Grenlandijoje.“
Priežasčių įsigyti – daugybė
Visų pirma, D.Trumpą į Grenlandiją traukia ten glūdintys naftos ir gamtinių dujų rezervai. 80 proc. šios salos yra padengta ledu, o čia gyvena tik apie 60 tūkst. žmonių
Skaičiuojama, kad 13 proc. pasaulio neatrastų naftos rezervų ir 30 proc. pasaulio neatrastų gamtinių dujų rezervų glūdi po Grenlandijos ledu. D.Trumpas yra didelis iškastinio kuro gerbėjas.
2017 metais jis liepė JAV valstijoms sumažinti iškastinio kuro gaybos reguliavimus, kad įvairios įmonės galėtų dirbti be trukdžių.
Po Grenlandijos ledu taip pat galima rasti urano ir kitų retų elementų: neodimio, prazeodimio, disprozio ir terbio.
Šie lantanoidai metalai yra itin svarbūs moderniųjų technologijų industrijai. Net 70 proc. jų pasaulyje yra išgaunama Kinijoje, su kuria JAV jau yra stojusi į technologijų karą.
Karinių tikslų įgyvendinimas
Sala yra strategiškai svarbiame Arkties regione. Pro Grenlandiją eina trumpiausias kelias iš Europos į Šiaurės Ameriką. Geografiškai ši vieta yra artimesnė šiam kontinentui, o ne Europai.
D.Trumpas tvirtina, kad Grenlandijos įsigijimas JAV būtų naudingas strategiškai.
Nuo Šaltojo karo metų JAV saloje turi karinę bazę, o Pentagonas Arkties regione norėtų padidinti savo karinius pajėgumus, nes Rusija ir Kinija nemiega.
Kinija praėjusiais metais norėjo Grenlandijoje įkurti du oro uostus, tačiau Danijos valdžia įtikino Grenlandijos gyventojus abu kontraktus atiduoti jiems.
JAV jau anksčiau bandė įsigyti Grenlandiją. 1946 metais prezidentas Harry Trumanas danams už šią salą siūlė 100 mln. JAV dolerių.
Žamės pardavimai kitai valstybei nebuvo vykdomi jau ilgą laiką, tad tikrąją salos kainą nustatyti sunku.
Skaičiuojama, kad danai JAV salą galėtų parduoti už 1 trln. JAV dolerių (900 mlrd. eurų), tačiau kaina dėl strateginės svarbos gali išaugti kelis kartus.
Vadina našta
D.Trumpas tvirtina, kad danai turėtų jam parduoti Grenlandiją, nes ji yra našta.
Į salą centrinė valdžia kiekvienais metais investuoja šimtus milijonų dolerių.
Tiesa, vargu ar kada Danija sutiks parduoti šią savo teritoriją. Tad D.Trumpui belieka tikėtis, kad patys Grenlandijos gyventojai sugalvos atsiskirti nuo centrinės valdžios ir atsiduos į JAV lyderio rankas.
Parengta pagal „The Guardian“ ir BBC inf.
