Tyli okupacija: dėl Rusijos veiksmų Gruzija skambina pavojaus varpais

Vienuoliktus metus vykstantis konfliktas tarp Rusijos ir Gruzijos jau retai patenka į pirmuosius laikraščių puslapius, o tuo besinaudodama Maskva stumia savo sieną gilyn į Sakartvelą. Europos Sąjungos stebėtojų misija tai mato ir reiškia susirūpinimą, tačiau jokių veiksmų nesiima.

 Rusija stato spygliuotas tvoras.  <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Rusija stato spygliuotas tvoras.  <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Rusija stato spygliuotas tvoras.  <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Rusija stato spygliuotas tvoras.  <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Rusija stato spygliuotas tvoras.  <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Rusija stato spygliuotas tvoras.  <br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 28, 2019, 9:17 PM

„Šis fenomenas vadinamas borderizacija – sienos perstūmimas užgrobiant vis daugiau Gruzijos teritorijos“, – tikina „Tageszeitung“ žurnalistė Barbara Ertel.

Vienas pastarųjų to pavyzdžių yra Gugutiantkari kaimas. Šį mėnesį gyvenvietė buvo padalinta į dvi dalis spygliuota viela. Gruzinai eilinį kartą prarado visą savo turtą. Jiems tenka žiūrėti ne tik į savo sugriautus namus, bet ir matyti žmonių kančią.

Nuo 2009 m. Rusijos kariai, palaikomi Pietų Osetijos separatistų stumia savo sieną gilyn į Gruziją.

„Tuo metu gruzinai, kurie peržengia neaiškiai nustatytą demarkacinę liniją, yra sulaikomi. Nesvarbu, ar jie ją peržengė tik tam, kad sugautų pabėgusį gyvulį, ar norėdami aplankyti artimųjų kapus. Tiems, kam pasisekė arba turi turtingų giminaičių, gali būti paleisti“, – rašo žurnalistė.

Ką daro Vakarai, stebėdami žmogaus teisių pažeidimus?

„Tiesiogine to žodžio prasme – stebi. ES taikos palaikymo misija per žiūronus stebi, kas vyksta ties demarkacijos linija. Tačiau neturėdama galimybės žengti į Pietų Osetiją, gali tik fiksuoti galimus incidentus, o taip pasiekti kokį nors rezultatą yra sudėtinga“, – rašo „Tageszeitung“.

Tokią padėtį išnaudoja Maskva, vykdydama savo paprastą politiką: maksimaliai palaikyti konfliktus. Jos tikslas išlaikyti nestabilumą ne tik Pietų Osetijoje, bet ir sukelti vidaus konfliktu Gruzijoje, taip suduodant smūgį šalies siekiui tapti ES ir NATO nare.

Gruzijos rankos surištos. Nors taip vadinama borderizacija yra jos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas, šalis nėra suinteresuota eskaluoti konfliktą.

Nors Tbilisis pasiūlė nemokamą mokslą ir medicinos paslaugas Pietų Osetijos gyventojams ir taip bando patraukti šiuos gyventojus savon pusėn, to neužtenka.

„Mažiausiai, ką būtina padaryti, tai pasirūpinti, kad apie Rusijos politiką Gruzijos atžvilgiu būtų žinoma. Svarbu vadinti ją tikru vardu – atvira agresija ir tarptautinių normų pažeidimu“, – teigė B.Ertel.

Apie agresyvią Rusijos politiką Gruzijoje kalba ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinė Asamblėja. Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išreiškė susirūpinimą dėl taip vadinamos borderizacijos.

Bendrame pareiškime Chairas Kyriakosas Hadjiyianni iš Kipro, Michaelas Georgas iš Vokietijos ir Susana Amador iš Portugalijos rašė: „Atnaujintas sienos stūmimas gilyn į Gruziją ne tik įtvirtina konfliktą, bet ir daro didelę įtaką vietos gyventojams.

Sienos statymas per kaimus užkerta kelia žmonėms pasiekti savo laukus, namus. Tai yra visiškai nepriimtina.

Labai svarbu užtikrinti laisvą žmonių, kurie kenčia konflikto pasekmes kasdien, judėjimą. Būtina sumažinti konflikto įtaką jų gyvenimui. Todėl raginame panaikinti statomą tvorą“, – teigiama bendrame pareiškime.

Nuo 2008 m. Rusijos-Gruzijos karo buvo pastatyta maždaug 40 kilometrų tvorų, kurios atkirto gyventojus nuo savo namų, ūkių. Nepaisant vykusių derybų nutraukti šių sienų statymą, jos vėl pradėjo kilti šio mėnesio viduryje.

Tačiau Rusija kaltinimus sienų statymu atmeta. Šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad jų pasienio pareigūnai Pietų Osetijoje veikia pagal abiejų valstybių susitarimą ir jokių papildomų darbų nevykdo.

Tuo metu taip vadinamo Pietų Osetijos prezidento atstovas Muratas Džiojevas tikino, kad jų pasienio pareigūnai stato tvoras gindami vietos gyventojų interesus ir Gruzijos teritorijos neperžengia. Sakartvelo kalbas apie sienos stūmimą gilyn jis vadiną viešaisiais ryšiais, kurių Tbilisis imasi esą tam, kad Vakarai nepamirštų apie esantį konfliktą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.