Vokietijos gyventojai ne iš karto suprato, kas per žmogžudystė praėjusį penktadienį įvyko Berlyno centre esančiame parke.
„Dviratininkas nužudė praeivį“, „Rusijos pilietis nužudė gruziną“, „Berlyne nužudytas islamistas“ – tokios antraštės mirgėjo Vokietijos žiniasklaidoje pirmosiomis valandomis po įvykdyto nusikaltimo.
Tačiau netrukus ėmė ryškėti visai kitoks paveikslas. Remdamasis šaltiniais NATO šalių žvalgyboje, Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ pranešė, kad tai buvo profesionaliai suplanuota užsakyta žmogžudystė, turinti politinių motyvų.
Mopedu toli nenuvažiavo
Ji buvo įvykdyta rugpjūčio 23 d. apie vidurdienį miesto parke Moabito rajone, iš kur pėsčiomis galima pasiekti Vokietijos parlamentą ir vyriausybės būstinę.
Žudikas privažiavo prie aukos dviračiu ir paleido du šūvius: vieną į nugarą, kitą į galvą. Nusikaltėlis tuoj pat atsikratė įkalčių, išmesdamas ginklą, peruką ir dviratį į upę, ir paspruko iš anksto paruoštu mopedu.
Tačiau žudiką pamatė du praeiviai, atvykę į šį rajoną pagal buto nuomos skelbimą. Jie paskambino į policiją, ir netrukus nusikaltėlis buvo sulaikytas. Narai iš upės ištraukė dviratį, peruką ir nusikaltimo įrankį – 9 mm kalibro pistoletą „Glock“ su slopintuvu.
Sulaikytasis yra 49 metų Rusijos pilietis, atvykęs į Vokietiją prieš pat nusikaltimą ir ketinęs tuoj pat išvykti. Jo išsinuomotame bute rasta stambi pinigų suma.
Iš pradžių Vokietijos žiniasklaida skelbė, kad vyras yra kilęs iš Čečėnijos, tačiau laikraštis „Bild“ pirmadienį pranešė, kad jis gimė Sibire, o jo vardas – Vadimas S.
Apklausos metu įtariamasis elgėsi šaltakraujiškai. Kaltės jis nepripažino, o parodymus duoti atsisakė.
Spalvinga karinė biografija
Nužudytasis yra čečėnų kilmės Gruzijos pilietis Zelimchanas Changošvilis, anksčiau dirbęs šios šalies Vidaus reikalų ministerijos antiteroristiniame padalinyje, o prieš tai dalyvavęs Antrajame Čečėnijos kare 1999-2009 m.
Jis buvo karo lauko vadas Šamilio Basajevo ir Abu Valido pajėgose, vėliau jam vadovavo Aslanas Maschadovas. Rusijos valdžia jį kaltina terorizmu ir paskelbė vyro paiešką dar 2002 m.
2008 m. prasidėjus Rusijos ir Gruzijos karui Z.Changošvilis iš gimtojo Pankisio tarpeklio surinko maždaug 200 savanorių kariauti Tbilisio pusėje Pietų Osetijoje, tačiau pats karo veiksmuose nedalyvavo.
Gyvendamas Gruzijoje Z.Changošvilis dirbo šios šalies vidaus reikalų ministerijos antiteroristiniame skyriuje, o taip pat bendradarbiavo su slaptosiomis tarnybomis.
Vyras pasižymėjo per 2012 m. Gruzijoje vykusią karinę operaciją, kai Tbilisio pajėgos susirėmė su įkaitus paėmusiais islamo ekstremistais iš Dagestano. Operacija vyko Lopotos tarpeklyje prie sienos su šia Rusijai priklausančia Šiaurės Kaukazo respublika. Vykstant susirėmimams, Z.Changošvilis tarpininkavo vyriausybės deryboms su teroristais.
2015 m. Tbilisyje buvo pasikėsinta į jo gyvybę. Užpuolikai aštuonis kartus šovė į Z.Changošvilio automobilį, bet vyras liko gyvas. Po šio įvykio jis išvyko į Ukrainą, kur bendradarbiavo su vietos specialiosiomis tarnybomis, o galiausiai nusprendė persikelti į Vokietiją ir prašyti prieglobsčio.
Pakeista tapatybė nepadėjo
Naujienų agentūra DPA rašė, kad Z.Changošvilis Vokietijoje pasikeitė tapatybę ir turėjo Tornikės Kavtarašvilio vardu išduotą pasą. Tačiau nužudytojo draugu save vadinantis Vokietijos ir Kaukazo bendruomenės pirmininkas Ekkehardas Maassas teigė, kad naują pasą vyras gavo dar Gruzijoje, o Kavtarašvili yra jo motinos pavardė.
Vokietijos teisėsauga kurį laiką sekė Z.Changošvilį kaip asmenį, keliantį pavojų nacionaliniam saugumui. 2018 m. jis buvo išbrauktas iš įtariamųjų sąrašo, bet suteikti jam prieglobstį Vokietijos vyriausybė nesutiko.
E.Maassas įsitikinęs, kad įtarimai jo draugo atžvilgiu buvo visiškai nepagrįsti. Bendruomenės pirmininkas ir pats bandė įtikinti teisėsaugos institucijos suteikti Z.Changošviliui apsaugą dėl nuolatinių grasinimų ir pasikėsinimų, kurių, pasak nužudytojo sūnaus, buvo net keturi. Tačiau jokios apsaugos teisėsauga nesuteikė.
E.Maassas neabejoja, kad Z.Changošvilio žmogžudystė buvo politinė, nes vyras esą buvo įtrauktas į sušaudyti pasmerktų užsienyje gyvenančių čečėnų sąrašą.
Demonstratyvi žmogžudystė, įvykdyta viešoje vietoje, viduryje dienos ir liudininkų akivaizdoje, priminė kitą garsų nusikaltimą, kai 2009 m. išėjęs iš parduotuvės Vienoje buvo nušautas buvęs Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo asmens sargybinis Umaras Israilovas.
Tuomet Austrijos teisėsaugai pavyko sulaikyti tris iš keturių žudikų, jiems buvo skirtos ilgos kalėjimo bausmės. Austrijos prokuratūra taip pat bandė apklausti Čečėnijos vadovus ir patį R.Kadyrovą dėl galimų sąsajų su šia žmogžudyste, bet to padaryti pareigūnams nepavyko.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas trečiadienį paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą Maskva galėjo prisidėti prie vieno gruzino nužudymo Berlyne.
Berlyno prokurorai pateikė nedaug informacijos apie penktadienio žmogžudystę. Pasak jų, 40 metų vyrą nušovė dviratininkas, 48 metų Rusijos pilietis, kuris netrukus buvo sulaikytas.
Prokurorai trečiadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad nužudytasis yra buvęs sukilėlis, kovojęs su Rusijos pajėgomis Čečėnijos kare, ir buvo nužudymo taikinys.
Šnipinėjimo bylas tiriantys federaliniai prokurorai šiame tyrime nedalyvauja.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistus patikino, kad Kremlius neturi nieko bendra su šiuo nusikaltimu.
„Ši byla niekaip nėra susijusi su Rusijos valstybe, su valdžia. Aš kategoriškai neigiu bet kokį ryšį tarp šio nužudymo ir Rusijos valdininkų“, – pareiškė jis.
Parengta pagal „Deutsche Welle“, „The Local“ inf.
