Lenkijos politikai vylėsi, kad į metines pažadėjęs atvykti JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne tik išaukštins Varšuvos indėlį kovojant su naciais, bet ir anuliuos vizų būtinybę į JAV keliaujantiems lenkams.
Nors daugelio Europos Sąjungos šalių piliečiai į JAV keliauja be vizų, lenkai vis dar privalo jų prašyti. Taip yra todėl, kad Lenkijos piliečiai per dažnai pažeidinėjo galiojančią vizų režimo tvarką ir negrįždavo į tėvynę iki vizos galiojimo termino pabaigos.
Tokių pažeidėjų yra labai sumažėję ir D.Trumpas esą buvo žadėjęs pranešti apie vizų panaikinimą. Be to, D.Trumpas turėjo pranešti apie naujas ginkluotės Lenkijai pardavimo sutartis ir pagirti šios šalies ir JAV bendradarbiavimą.
Tai, anot savaitraščio „Newsweek“, turėjo pagerinti Lenkiją valdančios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) įvaizdį prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus.
Vietoj D.Trumpo į Varšuvą atvykęs JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as taip pat gyrė lenkų indėlį nugalint fašistus, bet nieko nekalbėjo apie vizas ir naujas sutartis, nes tokius pareiškimus mėgsta daryti D.Trumpas.
Varšuva paskelbė, kad D.Trumpas ne atšaukė vizitą, bet nukėlė vėlesniam laikui.
Valdančiųjų nusivylimas vis vien buvo akivaizdus. Juolab kad vizitą į Varšuvą atšaukęs D.Trumpas nuskrido žaisti golfo.
D.Trumpas savo neatvykimą į Varšuvą teisino tuo, jog į JAV artėja pavojingas uraganas, tad turi likti tėvynėje ir koordinuoti galimas gelbėjimo operacijas.
Jungtinės Karalystės dienraštis „The Independent“ D.Trumpo sprendimą kelionę į Varšuvą iškeisti į golfą pavadino prieštaringu.
O Varšuvos renginius labiausiai kritikavo Rusijos politikai, įsižeidę dėl to, kad į juos nebuvo pakviestas prezidentas Vladimiras Putinas. Kremlius apkaltino Varšuvą siekiant perrašyti istoriją savaip ir sumenkinti Rusijos indėlį nugalint Vokietiją.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda savo kalboje priminė ne tiktai Lenkijos aukas bei Vakarų netesėtą pagalbą, bet ir pabrėžė, kad kai kurios šalys dabar siekia pakeisti sienas, grobia kaimynų žemes, o tai buvo tiesioginė aliuzija į Rusiją.
Išskirtinę kalbą Varšuvoje pasakė Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris – jis pareiškė, jog stovi basas prieš lenkų tautą ir prašo atleidimo už istorinę vokiečių kaltę.
Varšuvos apžvalgininkai šią kalbą pavadino pačiu stipriausiu Vokietijos politiko atsiprašymu.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ sukritikavo, kad, nepaisant tokio atsiprašymo ir Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos žodžių, kad lenkai atleido vokiečiams, premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, jog Berlynas privalėtų materialai atlyginti Lenkijos patirtus nuostolius.
Anot „Gazeta Wyborcza“, M.Morawieckis gerai žino, kad tai nerealu, tačiau prieš rinkimus nori TTP rinkėjams pademonstruoti kovingą nacionalinių interesų gynimą.
Vis dėlto bene didžiausias Lenkijos internautų aistras sukėlė Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininko, arkivyskupo Stanislawo Gadeckio pareiškimas, kuriame jis dėl Antrojo pasaulinio karo kilimo apkaltino abortų šalininkus.
Anot arkivyskupo, Vokietija ir Rusija tuo metu buvo abortų darymo lyderės, ir toks nusisukimas nuo Dievo jas pastūmėjo kariauti. Arkivyskupas kaip to įrodymą priminė, jog naciai nužudė 3 tūkst. lenkų kunigų.
Internautai ir žurnalistai puolė kunigą, argumentuodami, kad tuometė Vokietijos katalikų bažnyčia nėkart nepasmerkė fiurerio Adolfo Hitlerio, negynė į koncentracijos stovyklas vežamų žydų, nesmerkė karo, o popiežius Pijus XII irgi ilgai toleravo nacių žiaurumus.
