Skrydis virš Rondonijos valstijos miškų, kur pleška didžiausi gaisro židiniai, varginantis. Ne tik dėl to, kad pilotams akis graužia dūmai ir jie dažnai tokie tiršti, kad negali suvokti, kas dedasi aplinkui.
Labiausiai sukrečia vaizdai ant žemės – išdegę miškai ir gyvūnų palaikai, apdegę paukščiai, tolyn sprunkantys žinduoliai. Didžiuliai čia vešėję augalijos plotai virtę pilkais nusiaubtais kapinynais.
Pilotai pasakojo CNN, kad tai, ką matai ant žemės, labiau primena vaizdus iš fantastinio filmo apie pasaulio pabaigą nei realybę.
Bet tai tiesa – Žemės plaučiais vadinami miškai labai kenčia.
Rondonijos valstijoje esančiuose miškuose šįmet jau kilo 6436 gaisrai. O šią vasarą gaisrų skaičius visoje Brazilijoje yra 85 proc. didesnis negu pernai tuo pačiu metu – iki sekmadienio vakaro užfiksuota daugiau negu 80,6 tūkst. gaisrų.
Brazilijos prezidentas J.Bolsonaro dar praėjusią savaitę kalbėjo, jog tai tėra išpūstos kalbos, tačiau po šalyje kilusių protestų ir sulaukęs kritikos iš didžiųjų pasaulio valstybių jis pažadėjo pasiųsti 43 tūkst. karių gesinti Amazonės pragaro. Pasitelkta ir aviacija – ji lieja vandenį ant liepsnojančių miškų.
Nors kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikui Vakarų valstybės ėmė grasinti ir sankcijomis, jis tebesilaiko nuomonės, kad Amazonės miškų paskirtis – kelti brazilų materialinę gerovę.
Tose vietose, kur išdega miškai, dažnai atsiranda gyvulininkystės plotai, vykdoma žemės ūkio veikla. Aplinkosaugininkai mano, kad tie patys žmonės, kurie samdomi tvarkyti gaisravietes ar siekia įsigyti plotus savo ūkiui, jas ir padeginėja.
Dėl tokio požiūrio sunerimęs visas pasaulis. O G7 konferencijos šalių vadovai susitarė Amazonės miškams išleisti 20 mln. eurų, dauguma šių lėšų bus skiriama tam, kad būtų galima į regioną siųsti gaisrus gesinančius lėktuvus.
Nors gaisrai Amazonėje fiksuojami kiekvienais metais, gyventojai pasakoja, kad jie dar niekada nebuvo tokio masto – gaisro dūmų debesys netgi buvo užtemdę ir didmiestį San Paulą, kuris nuo Rondonijos valstijos nutolęs daugiau nei per 1000 km.
Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad per pirmus 7 šių metų mėnesius – neįskaičiuotas tragiškiausias laikas Amazonėje – Brazilijoje buvo prarasta 9250 kvadratinių kilometrų miškų – į tokį plotą tilptų 23 Vilniaus dydžio miestai. Per visus 2018 metus išdegęs plotas iš viso apėmė apie 7 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Brazilijos žiniasklaida pažymi, kad padegimų padaugėjo, o baudų už padegimus gerokai sumažėjo. Į postą atėjęs naujasis prezidentas J.Bolsonaro paskatinęs medžio pramonės bendroves ir žemės ūkio koncernus nelegaliai pasirūpinti, kad atsirastų vietos jų veiklai.
„Esame sunerimę dėl milžiniškų gaisrų Amazonijoje, – sekmadienį Vatikane kreipdamasis į tikinčiuosius sakė popiežius Pranciškus. – Šie žalieji plaučiai yra itin svarbūs mūsų planetai.“ Popiežius taip pat paragino 1,3 mlrd. pasaulio katalikų melstis, kad gaisrai būtų kaip galima greičiau užgesinti.
Parengta pagal BBC, „The New York Times“ inf.
