Tai valstybės vadovė sakė Estijos visuomeninio transliuotojo ERR laidai „Välisilm“, skirtai šalies užsienio politikai.
K.Kaljulaid buvo užduotas klausimas, kaip ji vertina Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėją persvarstyti santykius su Rusija, nors Krymas tebėra okupuotas, o Ukrainos rytuose tęsiasi karas su prorusiškais separatistais.
„Laikausi nuomonės, kad turime sakyti visiems savo partneriams ir sąjungininkams, kad mes prie to neprisidėsim, netgi dėl noro parodyti, kokie mes sėkmingi ir rezultatyvūs, esant situacijai, kai rusai žengia kelis žingsnius, o mes – iškart dvidešimt, nes mums taip patinka vaizduoti, kokia štai esą padaryta pažanga ir esama pagrindo sugrįžti prie įprastų santykių“, – kalbėjo K.Kaljulaid.
„Privalome turėti galvoje visą grandinę – Gruziją, Ukrainą. Ir jeigu leisime Rusijai svarstyti, girdi, po Gruzijos buvo trys mėnesiai, o iki karo Ukrainoje jau kelerius metus vedė derybas dėl bevizio režimo, tai negali būti taip, kad dabar po Ukrainos praėjo penkeri metai ir pažiūrėkime, kieno bus eilė. Tuo pačiu pasiųsime rusams labai aiškų signalą. Turime tai nuolat priminti“, – sakė prezidentė.
Jos nuomone, dar svarbiau, kad Estija ir toliau būtų šalimi, kuri pati veda dialogą su Maskva ir kurios likę sąjungininkai bei partneriai klausia patarimo apie tai, kaip toliau elgtis su Rusija, kokia kryptimi judėti.
„Turime toliau būti šalimi, kuri sako kitiems: jūs nežinote, nesuprantate, pasiliekame sau šį sudėtingą darbą – bendrauti su Rusija“, – sakė K.Kaljulaid.
