Turkijoje gyvena daugiausia pasaulyje – daugiau kaip 3,6 mln. – pabėgėlių iš Sirijos, o visuomenėje pastebimas nepasitenkinimas jų buvimu, pietinėje kaimynėje jau aštuonerius metus tebesitęsiant karui.
Bendradarbiaudama su Jungtinėmis Valstijomis Turkija nori įkurti šiaurinėje Sirijos dalyje „saugiąją zoną“, siekdama ne vien nustumti nuo savo pasienio kurdų kovotojus, bet ir sudaryti sąlygas pabėgėlių sugrįžimui namo.
Jei pasiseks, „mums pavyks [ten] apgyvendinti, priklausomai nuo saugiosios zonos pločio, nuo dviejų iki trijų milijonų sirų pabėgėlių, kurie šiuo metu yra Turkijoje ir Europoje“, per televiziją pranešė R. T. Erdoganas.
Anksčiau šią savaitę Turkijos prezidentas pareiškė, kad numato, jog „taikos koridorius“ turėtų driektis per šiaurės Siriją iki pat Deir az Zoro ir Rakos. Tokiu atveju ten galėtų grįžti daugiau nei 3 mln. pabėgėlių, sakė jis.
Jis taip pat prašė Europos „daug didesnės paramos“, kad būtų įgyvendintas šis planas.
Turkijai itin svarbu pažaboti kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG), kuriuos ji laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984-ųjų tęsiančios kruviną sukilimą Turkijos pietryčiuose, teroristine atšaka.
Trečiadienį R. T. Erdoganas pakartojo savo grasinimą pradėti karinį puolimą prieš kurdus, jei iki mėnesio pabaigos jie nebus nustumti atokiau nuo Turkijos teritorijos.
„Kaip sakėme, jei nepamatysime rezultatų per artimiausias dvi savaites, aktyvuosime savo planą“, – pareiškė jis.
Tačiau YPG tvirtai įsikūrę šiaurės Sirijoje ir yra svarbūs Jungtinių Valstijų sąjungininkai kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IV), todėl Vašingtonui laviruoti yra itin sudėtinga.
Ankara tvirtina, kad JAV pažadai nustumti YPG nuo Turkijos sienos kol kas yra „kosmetiniai“.
Turkija dukart – 2016-aisiais ir 2018-aisiais – vienašališkai surengė puolimus šiaurės Sirijoje: pirmą kartą – prieš IV, antrąjį – prieš YPG.
