Komendanto valanda „transporto priemonėms ir žmonėms Bagdade“ įsigaliojo 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Kiek anksčiau irakiečių pareigūnai paskelbė, kad šis ketvirtadienis bus oficiali nedarbo diena.
Ketvirtadienį paryčiais sostinės gatvėse vis dar buvo matyti mašinų ir civilių, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.
Gyventojai būgštauja, kad gali kiltų naujų protestų, šiitų dvasininkui populistui Moqtadai al Sadrui paraginus surengti „visuotinį streiką“.
Įtampą dar padidino faktiškai neveikiantis internetas, uždarytos vyriausybės įstaigos ir praėjusią naktį driokstelėjęs mažiausiai vienas sprogimas Bagdado „žaliojoje zonoje“, kur įsikūrusios dalis ministerijų ir ambasadų.
Vienas saugumo šaltinis tame rajone AFP sakė, kad įvyko du netiesioginės ugnies sukelti sprogimai. Kiek daugiau nei prieš savaitę dvi raketos nukrito šalia čia įsikūrusios JAV ambasados.
Numanoma ataka surengta kelios valandos po to, kai saugumo pajėgos „iki atskiro pranešimo“ atitvėrė „žaliąją zoną“, būgštaujant, kad pikti protestuotojai apsiaus valstybinius pastatus ar užsienio diplomatines misijas.
Antradienį Bagdade kilusi protestų banga nusirito į kitus miestus šalies pietuose.
Riaušių policija sostinėje protestuotojus iš centrinės Tahriro aikštės ir kitų rajonų vaikė ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis, vandens patrankų čiurkšlėmis ir koviniais šaudmenimis.
Trečiadienį vėlai vakare demonstrantai iš skirtingų sostinės vietų vėl pabandė susirinkti Tahriro aikštėje. Tačiau dėl praktiškai neveikiančio interneto jiems buvo sudėtinga palaikyti ryšį tarpusavyje, be to, jie negalėjo socialiniuose tinkluose paskelbti naujausių susirėmimų vaizdo įrašų.
„Būtina deeskalacija“
Šventajame Nadžafo mieste ir kiek tolėliau į pietus esančioje Nasirijoje trečiadienį saugumo pajėgos apšaudė protestuotojus. Čia taip pat buvo paskelbta komendanto valanda.
Pranešama apie devynis žuvusius žmones, įskaitant vieną policininką. Dauguma jų žuvo Nasirijoje. Dar daugiau kaip 400 žmonių buvo sužeisti.
Iki šiol protestai, panašu, vyko daugiausia spontaniškai. Į juos susirinkdavo minios Irako vėliavomis nešinų piktų demonstrantų, nusiteikusių prieš bet kokį pagrindinių šalies politinių figūrų dalyvavimą.
Daugelis įtakingų politinių veikėjų išreiškė palaikymą judėjimui. M. al Sadras paragino rengti „taikias demonstracijas“.
Šis šiitų dvasininkas buvo pagrindinė figūra, stovėjusi už 2016 metais Bagdadą drebinusių didžiulių protestų, per kuriuos jo šalininkai buvo įsiveržę į „žaliąją zoną“. Tačiau šįsyk, panašu, M. al Sadro vaidmuo yra gerokai menkesnis.
Trečiadienį vakare Jungtinių Tautų aukščiausio rango pareigūnė Irake Jeanine Hennis-Plasschaert Bagdade susitiko su kai kuriais protestuotojais ir paragino juos pradėti „tiesioginį dialogą“ su vyriausybe.
„Teisės protestuoti užtikrinimas yra politinės ir demokratinės brandos požymis. Be to, jėgos panaudojimas tik kursto pykti“, – rašoma jos išplatintame pareiškime.
„Skubiai reikalinga deeskalacija“, – pažymima pareiškime.
Smurtas sulaukė griežtos kritikos iš Irako lyderių, įskaitant prezidentą Barhamą Salehą, o parlamentas pareikalavo ištirti incidentus.
Pastarąją protestų bangą išprovokavo ilgą laiką visuomenėje tvenkęsis pyktis dėl nuolatinių elektros ir vandens tiekimo sutrikimų bei valdžios korupcijos. Visgi pagrindinis katalizatorius, manoma, buvo didžiulis jaunimo nedarbas. Pasaulio banko duomenimis, jaunimo nedarbo lygis Irake siekia maždaug 25 procentus.
„Norime darbo ir geresnės viešųjų paslaugų kokybės. Daugelį metų to reikalaujame, bet vyriausybė nereaguoja“, – sakė 27 metų protestuotojas Abdallah Walidas.
Praėjusią vasarą protestai dėl analogiškų problemų krėtė Basros miestą ir galiausiai sužlugdė tuometinio premjero Haidero al Abadi galimybes būti perrinktam antrai kadencijai.
A. A. Mahdi, kurio vyriausybė po kelių savaičių užbaigs pirmuosius savo darbo metus, dabar susiduria su analogišku iššūkiu.
Premjeras apie įvedamą komendanto valandą paskelbė po trečiadienį sušaukto savo nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.
Jis dėl smurto taip pat kaltino „agresorius, kurie... sąmoningai siekia žmonių aukų“. Šis premjero pareiškimas išprovokavo protestuotojų pyktį.
