Tyrime aprašoma tokia situacija: 2025 metai, kariškiai užpuolė Indijos parlamentą, žuvo didžioji dauguma valstybės vadovų. Naujojo Delio atstovai, atsakydami į ataką, į Pakistano kontroliuojamą Kašmyro dalį išsiunčia tankus.
Baimindamasis, kad bus sutriuškintas, Islamabadas įsibrovusias pajėgas atakuoja branduoliniais ginklais, kurie pareikalauja daugiausiai gyvybių per visą pasaulio istoriją ir sukelia katastrofišką pasaulio atšalimą – temperatūra būtų tokia žema, kokios jau nebuvo nuo pat Ledynmečio.
Šį scenarijų modeliavusių mokslininkų tyrimu numatyta, kad nuo branduolinio ginklo žūtų daugiau nei 100 mln. žmonių, vėliau pasaulį apimtų visuotinis badas, nes tirštų suodžių debesys saulės šviesą blokuotų dar apie dešimt metų.
Pastaruoju metu įtampa tarp dviejų Pietų Azijos varžovių gerokai paaštrėjo. Dėl daugiausia musulmonų apgyvendintos Kašmyro teritorijos šios šalys jau yra kovojusios keletą karų. Indija ir Pakistanas taip pat sparčiai kelia branduolinio pajėgumo lygį. Abi valstybės dabar turi po 150 branduolinių galvučių, manoma, kad šis skaičius iki 2025 metų turėtų išaugti – ateityje, prognozuojama, valstybės turės po 200 branduolinių galvučių.
„Deja, tyrimas dabar yra gana aktualus – Indija ir Pakistanas vis dar vaidijasi dėl Kašmyro, kiekvieną mėnesį galima perskaityti vis naują istoriją apie prie sienos žūstančius žmones“, – sakė aplinkosaugos mokslų Rutgerso universitete profesorius, trečiadienį išleisto tyrimo bendraautorius Alanas Robockas.
Indijos premjeras Nerendas Modis rugpjūtį nutarė atšaukti tos Kašmyro dalies, kuri priklauso Naujajam Deliui, savarankiško regiono statusą. Pakistano premjeras Imranas Khanis praėjusią savaitę perspėjo Jungtines Tautas, kad ginčas dėl Kašmyro galėtų peraugti į branduolinį karą.
Pakistano atstovai tvirtino, kad branduolinius ginklus pasitelktų tik tuo atveju, jei tai galėtų užkirsti kelią įprastomis priemonės vykdomai invazijai arba jei priešininkas pirmas atakuotų branduoliniais ginklais. Tyrimo autoriai rašė, kad, nors jų modelio atveju branduolinį ginklą pirma panaudojo Pakistanas, autoriai jokiu būdu nenorėję implikuoti, kad toks scenarijus būtų labiau tikėtinas.
Atsižvelgiant į dabartinės populiacijos duomenis ir miestų centrų, kurie, labiausiai tikėtina, būtų atakuojami, padėtį, tyrėjai apskaičiavo, kad, jei abi šalys panaudotų didžiąją dalį turimų branduolinių galvučių, galėtų žūti daugiau nei 125 milijonai žmonių. Palyginimui, per Antrąjį pasaulinį karą žuvo maždaug 75–80 milijonų žmonių.
Šio ekstremalaus scenarijaus atveju valstybės turėtų panaudoti 100 kilotonų ginkluotės, o sprogstamoji medžiaga turėtų būti šešiais kartais galingesnė nei ant Hirošimos numestos bombos. Vienas tokios bombos sprogimas gali pražudyti du milijonus žmonių ir sužeisti 1,5 milijono žmonių, tačiau dauguma žūtų nuo po sprogimo kilusios liepsnos liežuvių.
„Indijoje žūtų du ar tris kartus daugiau žmonių nei Pakistane, nes, pagal mūsų hipotetinį scenarijų, Pakistanas panaudotų daugiau branduolinių ginklų, o Indijoje gyvena daugiau žmonių ir miestai yra apgyvendinti tankiau“, – rašoma paviešintame tyrime.
Tačiau branduolinis sprogimas būtų tik katastrofos pradžia. Mokslininkai nustatė, kad dėl sprogimo kilusių gaisrų į viršutinį atmosferos sluoksnį būtų paleista 16–36 milijonai tonų suodžių, debesis pasklistų aplink pasaulį per maždaug savaitę. Suodžiai sugertų saulės spindulius, šildytų orą ir skatintų dūmų kilimą. Žemę po kiek laiko pasiektų 20–35 proc. mažiau saulės spindulių. Dėl to žemės paviršius atšaltų nuo 2 iki 9 laipsnių Celcijaus. Kritulių taip pat sumažėtų 15–30 procentų.
Visame pasaulyje imtų trūkti maisto, ir šis trūkumas būtų juntamas maždaug dešimtį metų.
„Tikiuosi, kad mūsų tyrimas padės žmonėms suprasti, kad tiesiog negalima pasitelkti branduolinių ginklų, nes tai – masinio genocido ginklai“, – AFP naujienų agentūros reporteriams teigė A. Robockas.
