Šiuo metu Latvijoje jau pradėtas laipsniškas perėjimas prie mokymo valstybine kalba vidurinėse mokyklose ir padidinta dėstymo latvių kalba dalis kituose švietimo etapuose.
Tikėtina, kad bendras šeštadieninės akcijos už švietimą rusų kalba dalyvių skaičius buvo dar didesnis, nes pakeliui prie eitynių dalyvių jungėsi vis daugiau šalininkų.
Eitynių dalyviai laikė plakatus su užrašais latvių, anglų ir rusų kalbomis: „Mokyklų reformos = etnocidas?“, „Sustabdykite švietimo rusų kalba Latvijoje katastrofą“, „Rusų vaikams – švietimas gimtąja kalba!“, „Fašizmas Latvijoje – nelaimė mums visiems! „, „Išsaugokime mokyklą – išsaugokime kalbą!“ ir kitais šūkiais.
Taip pat žmonės protesto dalyviai retkarčiais skandavo: „Šalin rankas nuo rusų mokyklų!“ ir „Gėda Seimui, gėda vyriausybei!“
LRS lyderė Tatjana Ždanok, kreipdamasi į mitingo dalyvius, pabrėžė, kad rusų kalba Latvijoje turi būti išsaugota, taip pat ir ateities kartoms.
Kviesdama dalyvauti mitinge, LRS pareiškė, jog rusakalbiai Latvijos gyventojai privalo įrodyti, kad yra visuomenės dalis ir kad turi būti atsižvelgta į jų interesus, kitaip jie kasmet lauks naujų išpuolių iš nacionalistų pusės.
„Protesto kaina yra didesnė nei pats švietimas – ketiname apginti savo tautiečių orumą ir ateitį“, – pareiškė LRS.
Kaip buvo pranešama, nacionalinė asociacija „Viskas Latvijai!“ vėl iškėlė visiško perėjimo prie mokymo latvių kalba klausimą, visų pirma, parengė įstatymo projektą dėl savivaldybių įpareigojimo suteikti švietimo galimybes valstybine kalba kiekviename savivaldybės darželyje.
Latvijoje šių metų sausį įsigaliojo įstatymas, draudžiantis aukštosioms mokykloms priiminėti naujus studentus į programas, kuriose dalykai dėstomi rusų kalba. Anksčiau pradėtas rusakalbiams skirtas programas numatyta užbaigti iki 2022 metų gruodžio 31 dienos.
Dėstyti aukštosiose mokyklose ir toliau bus leidžiama kuria nors Europos Sąjungos kalba. Latvijos valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstymas ES kalbomis galimas tik atskirais atvejais: užsienio studentams ir pagal tarptautinio bendradarbiavimo sutarčių programas. Tuo pačiu užsienio studentai privalomai mokosi latvių kalbos, jei jų studijos trunka ilgiau nei pusmetį.
Anksčiau aukštųjų mokyklų įstatymas reguliavo kalbų vartojimą tik valstybinėse aukštojo mokslo įstaigose, tačiau aukštasis mokslas yra valstybės deleguota funkcija, todėl pernai įstatymų leidėjai nutarė, kad tokie patys pakeitimai būtini ir privačiose aukštosiose mokyklose.
Šiuo metu nuostata, kad mokymas aukštosiose mokyklose ir koledžuose turi vykti valstybine kalba, yra apskųstas Konstituciniam Teismui.
