Lenkų vyrai piktinasi dėl lytinės diskriminacijos

Lenkija – viena religingiausių valstybių Europos Sąjungoje, o labai įtakingos Katalikų bažnyčios nuomonė lėmė specifinį kai kurių įstatymų pobūdį arba jų taikymą. Vienas jų – alimentai išduotoms žmonoms ir pirmenybė skiriant vaikų globą.

Lenkija – viena religingiausių valstybių Europos Sąjungoje, o labai įtakingos Katalikų bažnyčios nuomonė lėmė specifinį kai kurių įstatymų pobūdį arba jų taikymą. Vienas jų – alimentai išduotoms žmonoms ir pirmenybė skiriant vaikų globą.<br>AFP/Scanpix nuotr. 
Lenkija – viena religingiausių valstybių Europos Sąjungoje, o labai įtakingos Katalikų bažnyčios nuomonė lėmė specifinį kai kurių įstatymų pobūdį arba jų taikymą. Vienas jų – alimentai išduotoms žmonoms ir pirmenybė skiriant vaikų globą.<br>AFP/Scanpix nuotr. 
Lenkija – viena religingiausių valstybių Europos Sąjungoje, o labai įtakingos Katalikų bažnyčios nuomonė lėmė specifinį kai kurių įstatymų pobūdį arba jų taikymą. Vienas jų – alimentai išduotoms žmonoms ir pirmenybė skiriant vaikų globą.<br>AFP/Scanpix nuotr. 
Lenkija – viena religingiausių valstybių Europos Sąjungoje, o labai įtakingos Katalikų bažnyčios nuomonė lėmė specifinį kai kurių įstatymų pobūdį arba jų taikymą. Vienas jų – alimentai išduotoms žmonoms ir pirmenybė skiriant vaikų globą.<br>AFP/Scanpix nuotr. 
Daugiau nuotraukų (2)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Varšuva

Oct 8, 2019, 9:58 PM, atnaujinta Oct 9, 2019, 7:37 AM

Vyrų organizacijos „Rūpestingas tėtis“ atstovų teigimu, vietos įstatymai ne tik suteikia privilegijų moterims per skyrybų procesą, kai sprendžiama, kam palikti auklėti vaikus, bet ir verčia sutuoktinį buvusiai žmonai mokėti specialius alimentus.

Mat visuomenėje esą dominuoja Bažnyčios daug metų propaguota „tikros šeimos“ koncepcija: vyras uždirba pinigus, o žmona namuose auklėja vaikus.

Per sutuoktinių skyrybas tik 4 proc. vaikų patikimi globoti tėvui, o tai organizacijos „Rūpestingas tėtis“ lyderiai vadina vyrų diskriminacija.

Įstatymas dėl prievolės mokėti alimentus buvusiam sutuoktiniui esą taip pat diskriminuoja vyrus, nes beveik visi teismų nuosprendžiai yra nepalankūs jiems.

Lenkijos įstatymai numato, kad neištikimas buvęs sutuoktinis po skyrybų privalo visą likusį gyvenimą mokėti alimentus buvusiai žmonai arba vyrui.

Tokių alimentų įstatymas leidžia reikalauti tuo atveju, jeigu po skyrybų vieno iš sutuoktinių finansinė padėtis pablogėjo ir gaunamų pajamų neužtenka „normaliai pragyventi“.

Sutuoktinis gali skųstis, kad jam neužtenka lėšų vaistams, maistui, drabužiams, baldams, buitinei technikai, profesijos įgijimo ar pakeitimo kursams. Dažniausiai, jeigu moteris lieka viena su vaikais, jos finansinė padėtis natūraliai pablogėja, todėl moterys paprastai ir kreipiasi į teismą siekdamos alimentų.

Jeigu teisme įrodoma, kad vyras buvo neištikimas, alimentus tenka mokėti visą likusį gyvenimą. Net ir tuo atveju, jei vyras veda antrą kartą ir turi išlaikyti naują žmoną ir vaikus.

Alimentai neatšaukiami net ir tada, jei buvusi sutuoktinė atsisako imti socialinę pašalpą ar nesusituokusi gyvena su kitu vyru.

Įsipareigojimas nutraukiamas tik tuomet, jei buvusi sutuoktinė išteka iš naujo. Už prievolės mokėti alimentus nevykdymą sutuoktiniui gresia maksimali dvejų metų kalėjimo bausmė.

Kai kurie teismų sprendimai atrodo labai ginčytini ir visuomenėje sukelia daug diskusijų.

Pavyzdžiui, po šešiasdešimtmečių Zdzislawo ir Halinos skyrybų teismas patenkino moters prašymą priteisti iš sutuoktinio 250 zlotų (57,7 euro) alimentų vaistams.

Teismas ignoravo faktą, kad Halinos pensija buvo tik 200 zlotų (46 eurais) mažesnė už Zdzislawo, o sutuoktinis buvo labiau pasiligojęs, yra patyręs du infarktus.

Organizacijos „Rūpestingas tėtis“ aktyvistai tvirtina, kad tokie įstatymai skatina moteris skirtis ir gyventi iš alimentų, priteistų vaikams bei joms pačioms.

Apžvalgininkai pritaria, kad minėti įstatymai nėra tobuli ir suteikia galimybių piktnaudžiauti, bet į „Rūpestingo tėčio“ demonstracijas ir reikalavimus juos keisti Seimas kol kas nereaguoja.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.