Veneto regiono valdžios atstovai į žmonių rankas atiduoda savivaldybės skėlimo pusiau klausimą. Vienoje pusėje yra istorinė sala su žymiaisiais kanalais, o kitoje – labiau užmiestį primenanti miesto gyvenamoji dalis Mestrė.
Tačiau referendumas nėra grindžiamas skirtingais vietovių kultūriniais identitetais. Centriniai jo taškai yra masinis turizmas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Praėjusią savaitę Veneto regiono prezidentas Luca Zaia pranešė, kad referendumas yra teisėtas, nors Venecijos meras Luigi Brugnaro ir tvirtino, kad tai yra „tiktai dar vienas separatistinis referendumas“.
Tiesa, anksčiau mieste buvo kilę minčių apie atsiskyrimą nuo Italijos ir tapti nepriklausoma valstybe (šis miestas jau anksčiau beveik tūkstantmetį gyvavo kaip atskira valstybė. – Red.), bet dabartinį referendumą sušaukti paskatino pragmatiškesnis požiūris.
„Tai yra vienintelis sprendimas, kaip sukurti efektyvų valdymą šiame regione. Venecija ir Mestrė gyvena visiškai skirtingomis realybėmis, tačiau 1926-aisiais buvo suvienytos fašistinės vyriausybės“, – teigė regiono problemas keliančios organizacijos „We Are Here Venice“ atstovai.
Per metus į Venecijos salą atvyksta per 20 mln. turistų, tačiau žemyninėje miesto dalyje esantys 6 rajonai kenčia nuo lėšų trūkumo ir pernelyg didelio gyventojų skaičiaus.
Tuo metu senoji Venecija sunkiai ir neefektyviai tvarkosi su savomis problemomis – milžiniški kruiziniai laivai nuolat švartuojasi prie salos krantų, o čia sparčiai mažėja gyventojų.
Kiekvieną dieną iš salos išsikelia maždaug 3 gyventojai, tad per metus čia jų sumažėja daugiau nei tūkstančiu.
Pusė likusių gyventojų yra vyresni nei 65 metų žmonės.
Akivaizdu, kad skirtingų problemų viena valdžia suderinti negali. Aktyvistų teigimu, dėl to būtina atskirti miestus.
Priešingu atveju jie siunčia griežtą įspėjimą.
„Jeigu situacija nesikeis, Venecijos mirtis neišvengiama“, – kalbėjo „We Are Here Venice“ atstovai.
Parengta pagal The Local informaciją.