D.Trumpas džiaugėsi, kad pavyko susitarti su Turkija dėl ugnies nutraukimo Šiaurės Sirijoje, bet netrukus turkai šią euforiją nuslopino. Jie susitarimo net nepavadino ugnies nutraukimu.
Praėjus kelioms valandoms po šalių susitarimo kurdai Šiaurės Sirijoje pranešė, kad Ankara atnaujino apšaudymus.
Pats susitarimas dėl ugnies nutraukimo baigiasi šiandien, būtent tą pačią dieną, kai Rusijos prezidentas V.Putinas Sočyje susitinka su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Jie planuoja aptarti padėtį Sirijoje, todėl akivaizdu, kad būtent šiandien ir bus sprendžiama šio probleminio regiono ateitis.
D.Trumpo sprendimas palikti savo sąjungininkus kurdus, padėjusius JAV kovoti su „Islamo valstybės“ (IV) džihadistais, ne tiktai uždegė žalią šviesą Turkijos karinei operacijai Šiaurės Sirijoje, bet ir atrišo rankas V.Putinui stiprinti šiame regione savo įtaką.
Siriją paliekantys JAV kariai užmėtyti akmenimis
Prasidėjus Ankaros operacijai Maskva padėjo surengti kurdų ir Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimo derybas, dėl ko Damasko pajėgos įžengė į kurdų kontroliuojamą teritoriją siekiant jiems padėti atremti Turkijos veiksmus. Be to, Maskva pasiuntė savo karius, kurie turėtų neleisti kurdų, Damasko ir Ankaros pajėgoms susidurti.
„Kai atsiranda Rusijos vėliava, kariniai veiksmai sustoja.
Nei turkai, nei kurdai nenori su mumis konfliktuoti“, – tikino Rusijos karininkas Safaras Safarovas.
Padėtis Šiaurės Sirijoje iš tiesų labai sudėtinga. Ankaros sausumos pajėgas sudaro daugiausia Sirijos sukilėliai, kurie yra didžiuliai kurdų priešininkai, todėl baiminamasi, kad jie gali surengti etninius valymus.
Paliaubos neveikia – Sirijoje tęsiasi susirėmimai
Su Turkijai padedančiais Sirijos sukilėliais nesutaria ir Damasko pajėgos.
Panašu, kad Maskva supranta padėties rimtumą, o kaltę dėl to daugiausia verčia JAV.
„Daugybę metų stengiamės atkreipti dėmesį į JAV veiksmus šiame regione. Amerikos ir sąjungininkų veiksmai leido susikurti tariamiems valstybiniams dariniams, paskatino kurdų separatizmą ir jų konfliktą su arabais“, – tikino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Maskva baiminasi ir dar vieno – rusų, kovojusių IV pusėje, sugrįžimo į gimtinę.
Turkijai pradėjus karinę operaciją Šiaurės Sirijoje abejojama, jog Ankara sugebės užtikrinti, kad nepabėgs regiono kalėjimuose laikomi tūkstančiai IV kovotojų ir jų artimųjų.
Anksčiau juos saugojo kurdai, tačiau atėjus turkams kurdai pasitraukė.
„Dabar IV kovotojai gali paprasčiausiai pabėgti, ir nesu tikras, ar Turkijos kariuomenė gali ir kaip greitai sugebėtų juos sulaikyti“, – teigė Rusijos prezidentas V.Putinas.
Rusijos prezidentas mažiausiai norėtų, kad šie kovotojai sugrįžtų į Kaukazo regioną, nes vėl galėtų prasidėti neramumai.
„Turime suprasti grėsmę, mobilizuoti mūsų specialiąsias pajėgas ir užkirsti jai kelią“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Aštuonerius metus vykstančiame Sirijos pilietiniame kare Maskva suvaidino nemenką vaidmenį.
Susiję straipsniai
Tiesa, ji ne kartą Vakarų buvo kaltinama vykdžiusi karo nusikaltimus. Bet dabar šalys linkusios jai suteikti galimybę pamėginti regione išvengti dar didesnių neramumų.
Net amžini priešai Izraelis ir Iranas sutinka, kad konflikto Sirijoje sprendimas guli ant Kremliaus stalo.
Kurdų dominuojamos Sirijos demokratinės pajėgos, supratusios, kad JAV juos paliko, pagalbos irgi ieško Rusijoje. Mat Maskva daugybę metų kalba ir su jais, ne tik su Turkija.
Todėl net jeigu Vašingtonas demonstruoja norą surasti išeiti iš susidariusios padėties Šiaurės Sirijoje, panašu, kad jei koks nors susitarimas ir bus pasiektas, jis greičiausias bus pasirašytas Sočyje tarp V.Putino ir R.T.Erdogano.
Parengta pagal CNN inf.