ES susiduria su daug iššūkių: niekaip nesibaigia „Brexit“ derybos, nėra bendro sprendimo dėl tolesnių Bendrijos plėtros perspektyvų, tebėra aktuali tarptautinio terorizmo grėsmė.
Vienais klausimais ES rodo kelią kitoms šalims, bet kitais iniciatyvos ir realių sprendimų trūksta, o tai netolimoje ateityje gali sukelti naujų problemų.
Jas srėbti reikės naujajai Europos Komisijai (EK), kuri turėtų pradėti darbą jau lapkričio 1-ąją, tačiau greičiausiai ims veikti tiktai dar po mėnesio.
Ursulos von der Leyen komandoje dar trūksta komisarų iš Prancūzijos, Vengrijos ir Rumunijos, nes pirmieji šių šalių kandidatai buvo atmesti Europos Parlamente.
O svarbiausioms problemoms išspręsti laiko nebėra daug.
– Artimiausiu metu bus patvirtinta naujoji EK.
Su kokiais svarbiausiais iššūkiais ji susidurs? – „Lietuvos rytas“ paklausė H.Dahlgreno.
– ES darbotvarkėje yra keletas itin svarbių klausimų.
Pirmiausia klimato krizė, kuri turi įtaką visiems europiečiams ir mes galime toliau rodyti pavyzdį visam pasauliui. Toliau – darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas. Mes turime užtikrinti, kad Europos ekonomika išliktų konkurencinga, o visame žemyne būtų kuriamos naujos darbo vietos.
Trečia – saugumas. Privalome tarptautinio terorizmo atžvilgiu išlikti budrūs ir užtikrinti savo piliečių saugumą.
– Ar ES tikrai gali parodyti pavyzdį, jei pagrindiniai aplinkos teršėjai nesiruošia nieko keisti?
– Mes turime galimybę, tačiau tai nereiškia, kad pasieksime savo tikslą.
Jauna švedė Greta Thunberg visam pasauliui iškėlė užduotį – klausytis mokslininkų. Tad jeigu klausysime jų ir išgirdę, kiek mažai laiko mums liko, būsime gana išmintingi – imsimės reikalingų veiksmų ir įgyvendinsime pokyčius. Aš esu optimistas, bet mums šiuo klausimu tikrai reikia įdėti daug pastangų.
– Pakalbėkime hipotetiškai – Jungtinė Karalystė palieka ES. Kokių neigiamų pasekmių tai turės mums?
– Mes prarasime itin artimą partnerį. Jungtinė Karalystė daugeliu klausimų mąstė kaip Švedija. Britai būtų buvę puikūs partneriai dabar dar tik prasidedančiose derybose dėl ES biudžeto.
– Ši krizė sustiprino ar susilpnino Bendriją?
– Žinoma, 27 valstybės visada yra mažiau už 28. Bet visa diskusija dėl „Brexit“ reiškia, kad likusios valstybės susivienijo dėl tam tikrų principų. Įvykus referendumui 2016-aisiais daugelis bijojo, kad kitos šalys paseks britų pavyzdžiu.
– ES lyderiai dar kartą neseniai nesutarė dėl derybų, kurios atvertų kelią prie ES prisijungti Šiaurės Makedonijai ir Albanijai, pradžios. Kokias Bendrijos plėtros perspektyvas matote?
– Švedija yra pasiruošusi palaikyti EK rekomendaciją, kad Šiaurės Makedonija ir Albanija pradėtų derybas dėl narystės ES, bet šiuo klausimu būtinas visų valstybių sutarimas.
Manau, kad dauguma žmonių Šiaurės Makedonijoje ir Albanijoje yra nusivylę, nes jau tikėjosi pradėti narystės derybas. Vis dėlto tikiuosi, kad jie yra realistai ir supranta ES procedūras, – sprendimai turi būti priimti sutartinai.
– Neseniai buvo pasirodę pranešimų, kad Rusijos pajėgos buvo išsilaipinusios Norvegijai priklausančioje Svalbardo saloje. Švedija nėra NATO narė, bet neseniai buvo paskelbta, kad jūsų laivynas grįžta į karinę bazę Muskio saloje.
Koks tokio žingsnio motyvas? Ar laikote Rusiją pagrindine grėsme?
– Jau kelerius metus mes Švedijoje didiname savo karinį pajėgumą. Vienas tų žingsnių – karinės ginkluotės dislokavimas Baltijos jūros viduryje esančioje Gotlando saloje.
Pagrindinės šalies politinės partijos yra sutarusios ateityje vis didinti karinį biudžetą.
Jeigu kalbame apie Rusiją, mes nuo pat pradžių kritikavome nelegaliai įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir tebesitęsiančią karinę operaciją Rytų Ukrainoje.
Mes manome, kad jie nori pakeisti Šaltojo karo pabaigoje nusistovėjusią Europos saugumo tvarką.
– Ar ES reikia aktyvesnio karinio bendradarbiavimo, kad geriau reaguotume į galimas grėsmes?
– Pastaruoju metu yra padidėjęs Europos karinis bendradarbiavimas, bet Švedijoje mes nepalaikome idėjų, kurios teigia, kad Europai būtina sukurti atskirą armiją. Tai, mūsų požiūriu, pamintų nacionalinių kariuomenių veiklą.
