Dvidešimt šešiose Europos Sąjungos šalyse paskelbtame pranešime, išplatintame prieš Vokietijoje prasidedant Berlyno sienos griūties 1989 metų lapkričio 9 dieną metinių minėjimo savaitei, H. Maasas teigė, kad įvykiai prieš 30 metų reiškė dešimtmečius trukusį Vokietijos padalijimo Šaltojo karo metu pabaigą.
Visgi ministras pažymėjo, kad siena negriuvo pati savaime ir kad Vokietija yra dėkinga ne tik šimtams tūkstančių rytų vokiečių, taikiai protestavusių prieš komunistinį režimą, bet ir demokratijos aktyvistams kitose Rytų bloko šalyse, tokiose kaip Lenkija, tuometė Čekoslovakija ir Vengrija, taip pat abiejų ideologinės atskirties pusių lyderiams, nutiesusiems kelią į Vokietijos suvienijimą.
„Vokietijos vienybė buvo ir Europos dovana Vokietijai – baigiantis šimtmečiui, per kurį vokiečiai atnešė neįsivaizduojamų kančių šiam žemynui, – rašė jis. – Tai mus įpareigoja užbaigti šį projektą, laikytiną Europos suvienijimu, ir sukurti Europą, kurioje būtų laikomasi vertybių ir įgyvendinamos svajonės tų, kas 1989 metais išėjo į gatves kovoti už laisvę ir demokratiją.“
H. Maasas pažymėjo, kad Vokietija kitais metais rotacijos principu perims pirmininkavimą Europos Sąjungai tokiu metu, kai iš bloko ketina pasitraukti Jungtinė Karalystė, tapsianti pirmąją išstojusia ES šalimi. Be to, ES valstybėse atsirado naujų nesutarimų, mėginant „išgelbėti eurą ir nesibaigiant ginčams dėl pabėgėlių priėmimo ir perskirstymo“.
Tuo pačiu metu, pasak Maaso, vis daugiau žmonių atsisgręžia į populistines partijas, pasisakančias už nacionalizmą ir manančias, kad „mažesnė Europa yra geriau“.
Vietoje to ministras paragino glaudžiau bendradarbiauti, sakydamas, kad „nė viena šalis negali pati susidoroti su keturiais pagrindiniais pasaulio iššūkiais – globalizacija, klimato pokyčiais, skaitmenine transformacija ir migracija“.
„Maskva, Pekinas ir, deja, vis labiau Vašingtonas negirdi atskirų Europos sostinių raginimų“, – teigė H. Maasas. – Europos balsui teks lemiama reikšmė.“
