„Medikų trūkumas sukėlė krizę, kokios Lenkijos sveikatos apsaugos sistemoje nėra buvę“, – pareiškė Gydytojų sąjungos (GS) vicepirmininkas Krzysztofas Madejus.
Dėl masinės jaunų gydytojų emigracijos į Vakarus pastaruoju metu daugybėje ligoninių ėmė trūkti medikų ir dėl to imta stabdyti ligoninių ar konkrečių jos skyrių veiklą.
Sunerimusi dėl tokios situacijos GS neseniai nusiuntė viešą laišką prezidentui, premjerui ir politinių partijų lyderiams, kuriame pareikalavo imtis skubių priemonių situacijai taisyti ir pacientams gelbėti.
Trūksta dešimčių tūkstančių
K.Madiejaus teigimu, šalyje trūksta apie 30 tūkstančių gydytojų, todėl dauguma medikų priversti dirbti ne privalomas 160, bet 250 ir dar daugiau valandų per mėnesį.
Tokiu dideliu krūviu gydytojai esą sutinka dirbti ir tam, kad gautų didesnį atlygį.
Dėl per didelio darbo krūvio vis dažniau pasitaiko medikų mirčių, o dalis su pervargimu kovoja vaistais, alkoholiu, narkotikais, suserga depresija ar net pakelia prieš save ranką.
„Mes jau prieš dvidešimt metų prognozavome ir perspėjome politikus, kad gresia gydytojų trūkumas, tačiau niekas mūsų neklausė ir net sumažino studentų priėmimą į medicinos universitetus“, – pareiškė K.Madiejus.
Po to, kai 2004 metais šalis įstojo į Europos Sąjungą, į Vakarus dirbti išvyko 15 tūkstančių jaunų gydytojų.
„Jei iš pareigų dabar pasitrauktų visi pensinio amžiaus gydytojai, sudarantys ketvirtadalį medikų, tektų uždaryti daugumą ligoninių“, – tvirtino K.Madiejus.
Dėl šios priežasties ligoninėse tebedirba gydytojai, sulaukę 80 ir net 90 metų.
Miršta nesulaukę eilės
Pastaruoju metu didinamas studentų medikų skaičius, tačiau krizė tampa akivaizdi ir vyriausybė ėmė rengti įstatymą, leisiantį lengviau įdarbinti medikus iš Ukrainos, Baltarusijos.
„Kasmet apie 30 tūkstančių tautiečių miršta todėl, kad nesulaukia eilės pas reikiamą specialistą“, – priminė gydytojas rezidentas Jakubas Sieczko.
Vienoje sostinės ligoninių dirbantis J.Sieczko teigia, kad dėl per didelio krūvio maždaug pusė medikų prisipažįsta esantys išsekę ir neįstengiantys dirbti kokybiškai.
Pervargimas esą nulemia tai, kad gydytojai klimpsta į svaigalus, turi psichologinių problemų.
Rezidentas J.Sieczko teigia, kad dalis Lenkijos ligoninių primena XIX amžiaus lazaretus, nes dėl lėšų trūkumo nuo sienų lupasi dažai, medicinos technika genda ar neveikia, trūksta vaistų, slaugių.
Neseniai J.Sieczko patyrė šoką, kai ieškojo ligoninės, kuri priimtų širdies smūgį patyrusią pacientę.
Tik paskambinus į šeštą ligoninę atsirado laisva vieta ir buvo suspėta moterį nugabenti, tačiau dėl panašaus chaoso ir medikų trūkumo dalis tokių pacientų esą miršta.
Reformoms nėra lėšų
Šalį valdanti Teisės ir teisingumo partija (TTP) žadėjo mažinti pacientų eiles ir gerinti gydymo kokybę, tačiau per ketverius partijos valdymo metus vidutinė eilė pas gydytoją specialistą pailgėjo nuo 2,4 iki 3,8 mėnesio.
GS jaunų medikų skyriaus pirmininkas Michalas Bulsa teigia, kad Lenkijai įstojus į Europos Sąjungą gydytojai į Vakarus vyko dėl didesnio uždarbio, o dabar – labiau dėl blogų darbo sąlygų ir per didelio darbo krūvio.
Be to, medikus slegia ir nuolatinis lėšų trūkumas – pacientų tyrimams, naujai technikai, patalpų remontui, naujiems greitosios pagalbos automobiliams.
Lenkija sveikatos apsaugai skiria 4,4 procento biudžeto, o Europos Sąjungos vidurkis yra 6,6 proc.
TTP prieš dvejus metus pakėlė medikams algas 1–1,5 tūkstančio zlotų (235–350 eurų), tačiau radikaliam sistemos finansavimui padidinti pareiškė lėšų neturintys.
J.Sieczko teigimu, TTP melavo medikams, nes laisvų milijardų rado, bet juos skyrė įvairiems socialiniams projektams, mat jie turi didesnę įtaką siekiant laimėti Seimo ir savivaldybių rinkimus.
Visos vyriausybės esą žadėjo ir vykdė sveikatos apsaugos reformas, tačiau nedidinant lėšų situacija gerėjo vien politikų planuose, o realybėje šalį ištiko anksčiau niekada neregėta krizė.
Prieš kelias dienas šalį šokiravo pranešimas, kad didžiausioje Lenkijos klinikinėje Banacho ligoninėje Varšuvoje dėl medicinos personalo trūkumo buvo uždarytos net devynios iš 23 operacinių, o operacijos nukeltos neribotam laikui.
Televizija TVN prieš kelias dienas ėmė viešinti ligonines, kuriose vienas ar keli skyriai nebeveikia dėl medikų trūkumo.
Dėl šios priežasties Zakopanėje buvo uždarytas gimdymo, Mrongove – vaikų pediatrijos, Vodzislave – chirurgijos, Cešyne ir Vloclaveke – vaikų chirurgijos, Opolėje – skubiosios pagalbos skyriai.
Belsko-Bialoje gali tekti stabdyti visos ligoninės veiklą, nes atostogauti vienu metu grasina išeiti visi anesteziologai, taip protestuodami dėl nepakeliamo darbo krūvio.
