Šis E. Macrono pareiškimas sekė po kur kas skandalingesnio, per ES sostines nuvilnijusio teiginio, esą NATO ištiko „smegenų mirtis“, o Europai gresia tapti nereikšminga pasaulio dalimi.
„Mūsų tarptautinę sistemą ištiko beprecedentė krizė“, – Paryžiaus taikos forume – Prancūzijos remiamoje konferencijoje, skatinančioje pasaulio taiką, – sakė E. Macronas.
Prezidentas, nuo 2017-ųjų, kai pradėjo vadovauti šaliai, siekęs užsitikrinti svarbią vietą tarptautinės politikos arenoje, tikino, kad reikia „naujų bendradarbiavimo būdų, naujų aljansų“ tarp valstybių ir organizacijų, nes Jungtinės Tautos (JT) esą „užsiblokavo“.
Pasak E. Macrono, nors pasaulinė politikos ir finansų sistema veikė gerai po Antrojo pasaulinio karo, dabar ją yra ištikusi krizė.
„Sistema buvo veiksminga 70 metų, tačiau ji leido iškilti naujoms nelygybėms, – sakė E. Macronas. – Mūsų demokratijos krizė leido atsigauti vienašališkumui.“
„Mums reikia daugiau bendradarbiavimo, kad išspręstume šiuos iššūkius“, – teigė jis, ragindamas priešintis nenorui abejoti dabartinėmis tarptautinėmis institucijomis.
Ketvirtadienį publikuotas E. Macrono interviu „The Economist“, kurį analitikai pavadino prezidento pažiūrų atskleidimu, sukėlė kontroversiją Europoje, Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pavadinus E. Macrono komentarus „drastiškais“.
Galimai atsakydamas savo kritikams, E. Macronas antradienį pabrėžė, kad būtina kalbėti paprastai.
„Manau, kad mums reikia tiesos. Slapstymasis ar veidmainystė neveikia. Tyla irgi nėra sprendimas“, – pareiškė E. Macronas.
Jokio „veidmainiavimo“
E. Macronas taip pat perspėjo, kad negali būti jokio „jautrumo ar veidmainiavimo“, vertinant tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės Tautos, darbą. Jungtines Tautas prezidentas pavadino „užsiblokavusiomis“.
E. Macrono interviu „The Economist“ sukėlė didžiulį ažiotažą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Prancūzijos vadovo pastabos buvo „radikalios“, o JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pakartojo, kad NATO „tebėra svarbi, ypač svarbi, galbūt istoriškai viena iš svarbiausių strateginių partnerysčių visoje žinomoje istorijoje“.
Tačiau Maskva šiltai sutiko E. Macrono komentarus, iš kurių aiškiai matyti, kad jis siekia dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
E. Macronas taip pat pareiškė, kad kalbėti atvirai yra labai svarbu. Šiuos žodžius jis veikiausiai skyrė savo kritikams.
„Aš manau, kad mums reikia tiesos... tylėjimas nėra išeitis“, – sakė jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) pritarė Prancūzijos lyderiui, kad „reikia imtis veiksmų [skatinant] tarptautinį bendradarbiavimą“, įskaitant bendradarbiavimą NATO. Jis taip pat pritarė, kad gerai yra tokias problemas „aptarti atvirai“.
Tuo metu būsimoji Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad kovai su šiandieniniais iššūkiais reikia „stiprių institucijų ir efektyvesnio daugiašalio bendradarbiavimo“.
„Tačiau pernelyg dažnai yra priešingai: dabartinės galybės vienos žengia naujais takais; atsiranda, atgimsta ir konsoliduojasi naujos galybės“, – sakė ji.
„Unilateralizmo plitimas“
Išrinktoji EK vadovė taip pat sakė, kad ES privalo užimti tvirtesnes politines pozicijas tarptautinėje arenoje.
Ji išreiškė viltį, kad jos vadovaujama Komisija ateityje bus „tikrai geopolitiška“.
„Noriu labiau į išorę orientuotos Europos Sąjungos. Europos, kolektyviai ginančios mūsų bendras vertybes ir bendrus interesus pasaulyje“, – sakė U. von der Leyen.
Pasak jos, daugiašališkumas po karo pagaliau sukūrė Europą „taikią ir vieningą“, sugebančią „spręsti mūsų... nesutarimus“ dialogo keliu, „o ne apkasuose“.
„Mums negalima užmiršti, kaip toli mes nuėjome ir kodėl“, – kalbėjo buvusi Vokietijos gynybos ministrė. Ji palaikė E. Macrono perspėjimus dėl hegemonijos ir nacionalizmo, kuris, pasak Prancūzijos lyderio, jau buvo išbandytas anksčiau ir tik „davė mums karą“.
Kinijos viceprezidentas Wangas Qishanis prisidėjo prie raginimų labiau puoselėti pasaulio vienybę.
„Unilateralizmo, protekcionizmo ir populizmo plitimas, tendencija racionalų mąstymą ir veiksmus pakeisti emocijų proveržiu nepadeda spręsti problemų“, – sakė jis kalbėdamas forume.
„Mes tikimės, kad šalys gali dirbti kartu, kad ieškodamos daugiau bendrų interesų sumažintų taikos stygių, kad sustiprintų taikos užtikrinimo priemones laikantis daugiašališkumo [principo]... ir sutvirtintų įsipareigojimus taikai, skatindamos dialogą tarp kultūrų“, – sakė jis.
