Ši savaitė Lenkijoje prasidėjo ypač emocingai ir nervingai. Pirmadienį šalis šventė nepriklausomybės atgavimo 101-ąsias metines. Vis dėlto eitynės sostinėje Varšuvoje ne tiek džiugino gyventojus, kiek kėlė baimę dėl galimų riaušių.
Buvo baiminamasi, kad atskiras demonstracijas surengusių dešiniųjų radikalų ir kairiųjų šalininkai susikaus tarpusavyje, kaip kad yra buvę ne kartą.
50 tūkst. ir 12 tūkst. šalininkų sutraukusios demonstracijos vis dėlto praėjo taikiai.
Policija atskleidė, kad ramybė kabojo ant plauko, nes tik paskutiniu momentu pavyko suimti peiliais mačetėmis, beisbolo lazdomis ir ašarinėmis dujomis ginkluotą keliolikos asmenų grupę, ketinusią pulti kairiųjų eiseną.
Antradienį didžiulės aistros užvirė ir Seimo rūmuose, kuriuose pirmą kartą po spalį įvykusių rinkimų į posėdį rinkosi seimūnai ir senatoriai. Įtampa kilo, nes iki paskutinės minutės nebuvo aišku, kas perims vadovavimą Senate.
Formaliai rinkimus į Senatą laimėjo opozicinės partijos. Jos iškovojo 51, o valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) – 49 vietas.
TTP vykdė aktyvias slaptas derybas su keliais opozicijos atstovais siūlydama jiems ministrų pareigas už tai, kad pereitų į jų partiją.
Opozicija savo kandidatu į Senato pirmininkus iškėlė medicinos profesorių Tomaszą Grodzkį, kuris atskleidė, kad TTP jam pasiūlė tapti sporto ministru pereinant į jų partiją.
T.Grodzkis pareiškė, jog nėra tikras, ar laimės, nes TTP galimai pavyko perpirkti kokį kitą senatorių. Vis dėlto kelių balsų persvara jis laimėjo balsavimą.
Senato sprendimai Seimui nėra privalomi ir jis juos gali atmesti, tačiau Senatas turi galimybę uždelsti įstatymų priėmimą bei juos užprotestuoti.
Tai gerokai apsunkintų TTP valdymą: partija ankstesnius 4 metus turėjo daugumą ir Seime, ir Senate, tad įstatymus sugebėavo patvirtinti abejuose rūmuose per kelias valandas ar net naktį.
TTP visiškai ignoravo opozicijos nuomonę dar ir todėl, kad visus įstatymus lengva ranka tvirtino prezidentas Andrzejus Duda, buvęs šios partijos atstovas.
Antradienį Seime premjeras Mateuszas Morawieckis pristatė naujos vyriausybės sudėtį ir valdymo gaires. Žymi dauguma ministrų išsaugojo pareigas, tad politologus bei ekonomistus labiau domino, ką premjeras kalbės apie pasaulyje kylančią ekonominę krizę.
TTP rinkėjus viliojo naujais socialinių išmokų bei gerovės kėlimo pažadais, bet po rinkimų netikėtai ėmė kai kurių vilionių išsižadėti, o TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad artėja sudėtingesnis laikas.
Nesvarbu, kas vadovaus Senatui, ketverius ateinančius metus šalį ir toliau vairuos TTP. Seime intrigų netruks, mat jame dirbs ne penkių, o šešiolikos partijų atstovai, kurie per rinkimus į Seimą susijungė į penkis blokus.
Net TTP turės savo veiklą derinti su dviem nedidelėmis dešiniosiomis partijomis. TTP vis dėlto artimiausią laiką sėdės lyg ant adatų – neturėdama garantijų, kad per kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus laimės jos kandidatas.
Tiek TTP, tiek kitos partijos jau paskelbė, kad lemiama kova dėl politinės valdžios nusikelia į prezidento rinkimus, ir nedelsdamos pradėjo agitaciją. Opozicija viliasi, kad prezidentu išrinkus jų atstovą galutinai pavyks užblokuoti TTP planus vieniems ilgai valdyti šalį.
